Browsing Category

Rami upė

Mamos vitaminai

Kažkada beplaukiant virš naminio šurmulio, jis manęs paklausė, kas nutiktų, jei lauktumėmės dar kartą. Stabtelėjau. Nusišypsojau, nes prieš metus būčiau šaudžius lazeriais iš akių. Tada maniau, kad dar vienas vaikas man būtų skendimas. Kokia buvo savijauta tada? Be poilsio, be miego, pilnais namais,  tokia vis nepailsinti ir vis nepatenkinta. Buvau būsenoj, kai nebegera būti net su

Ilgoka pauzė. Nežinojau, kad trumpam sustojus, reikalai ima ir susidėlioja patys.

Visų pirma prisipažinsiu, kad niekaip nerandu nuostabios ir iškalbingos foto šiam straipsniui, nes telefonas kone visą vasarą buvo ne su manim, o lentynoje. O ši vasara buvo nuostabi ir jei turėtų garso takelį, tai skambėtų kaip Sakamoto Amore ir heinali Sway. Kaip koks nerimo išlydėjimas ir ramus susitūpėjimas.   Šiuos metus pradėjau su #12dalyku planu. Aš maniau,

Rytinė rutina, kuri paruošia bet kokiam cunamiui

Tie, kas turi darželio ar mokyklinio amžiaus vaikų (ir padėk Dieve, jei turite viską kartu) žino, kokie nepakartojami gali būti rytai, kai visus reikia laiku suruošti, nieko nepamiršti ir visur suspėti. Vienas kitas buitinis cunamis, cirkas mašinoje, kamščiai ir jau apie 9 ryto jautiesi kaip po mini maratono. Ateini darban, o tu jau nori eit pietų.

Kad Jūs žinotumėte, kaip aš tingiu anksti keltis. Ir keli dalykai, kodėl vis dėl to tęsiu 12dalykų.

Ir sugalvok tu man tokį dalyką. Keltis anksti ryte. Eina š$%t. žadintuvas. Nenoriu. Dar karta. nu nenoriu. Dar kartą. Išjungiu telefona ir miegot toliau. Kaip vasaris su tais miegais ir dalykais? Oi, jis buvo pilnas visko. Pilnas force mažorų, kurie kaip tyčia krito vienon krūvon. Migravo jie, migravau aš.  Kai namie pilni visą dieną, tai tais ankstyvais

Planas B. Čiuožia stogas

Visas mamas anksčiau ar vėliau tai ištinka – tiesiog jauti, kad nebegali tvarkytis, tarpininkauti, nurimti, rinkti vėl numestų daiktų, neužtenka nei jėgų nei noro gaminti. O laiku nepamaitinti namai yra pikti namai. Tokią akimirką atrodo, kad vienintelė išeitis – patraukti niekam nežinoma kryptimi, bet kur, tiesiog išnykti. Prisipažinkime – perdegėme. Čiuožia stogas. Metas viską mesti ir skirti laiko