Browsing Category

Rami upė

Mamos vitaminai

Kažkada beplaukiant virš naminio šurmulio, jis manęs paklausė, kas nutiktų, jei lauktumėmės dar kartą. Stabtelėjau. Nusišypsojau, nes prieš metus būčiau šaudžius lazeriais iš akių. Tada maniau, kad dar vienas vaikas man būtų skendimas. Be poilsio, be miego, pilnais namais,  tokia vis nepailsinti ir vis nepatenkinta. Priėjau būseną toksišką sau ir mano aplinkai. Žinote tą jausmą, kai artėji

Ilgoka pauzė. Nežinojau, kad trumpam sustojus, reikalai ima ir susidėlioja patys.

Visų pirma prisipažinsiu, kad niekaip nerandu nuostabios ir iškalbingos foto šiam straipsniui, nes telefonas kone visą vasarą buvo ne su manim, o lentynoje. O ši vasara buvo nuostabi ir jei turėtų garso takelį, tai skambėtų kaip Sakamoto Amore ir heinali Sway. Kaip koks nerimo išlydėjimas ir ramus susitūpėjimas.   Šiuos metus pradėjau su #12dalyku planu. Aš maniau,

Rytinė rutina, kuri paruošia bet kokiam cunamiui

Tie, kas turi darželio ar mokyklinio amžiaus vaikų (ir padėk Dieve, jei turite viską kartu) žino, kokie nepakartojami gali būti rytai, kai visus reikia laiku suruošti, nieko nepamiršti ir visur suspėti. Vienas kitas buitinis cunamis, cirkas mašinoje, kamščiai ir jau apie 9 ryto jautiesi kaip po mini maratono. Ateini darban, o tu jau nori eit pietų.

Kad Jūs žinotumėte, kaip aš tingiu anksti keltis. Ir keli dalykai, kodėl vis dėl to tęsiu 12dalykų.

Ir sugalvok tu man tokį dalyką. Keltis anksti ryte. Eina š$%t. žadintuvas. Nenoriu. Dar karta. nu nenoriu. Dar kartą. Išjungiu telefona ir miegot toliau. Kaip vasaris su tais miegais ir dalykais? Oi, jis buvo pilnas visko. Pilnas force mažorų, kurie kaip tyčia krito vienon krūvon. Migravo jie, migravau aš.  Kai namie pilni visą dieną, tai tais ankstyvais

Planas B. Čiuožia stogas

Visas mamas anksčiau ar vėliau tai ištinka – tiesiog jauti, kad nebegali tvarkytis, tarpininkauti, nurimti, rinkti vėl numestų daiktų, neužtenka nei jėgų nei noro gaminti. O laiku nepamaitinti namai yra pikti namai. Tokią akimirką atrodo, kad vienintelė išeitis – patraukti niekam nežinoma kryptimi, bet kur, tiesiog išnykti. Prisipažinkime – perdegėme. Čiuožia stogas. Metas viską mesti ir skirti laiko

Keli dalykai, kurie sukrito į vakaro ritualą

Vienas malonumas. Toks vat jausmas, kai vakare (apie 19val.) palieku darbinius/naminius reikalus ir einu plikytis vakarinės arbatos. Kodėl?  Nes noriu kartu su vaikais anksti ryte būt pasiruošus skristi, šokt, lenktyniaut ir daug ką nuveikt. Nebenoriu švaistyti laiko. Tam reikia vakaro ritualų/ rutinos, kaip ir mažiesiems, kad su ramiomis mintimis eitume patalan. Laiku. Kokie vakarai, kai vis negali išjungti

Ar bemiegės naktys atsiperka?

Mes, mamos, naktinėjam dėl kelių priežasčių:nemiega vaikai, dirbame arba leidžiame laiką tyloje, savuose reikaluose. Nepertraukiamai ir ramiai. Priprantama prie visko ir dažnai nebepastebime, jog jau kuris laikas nebepatogu. Taip ir su miegu. Pripranti. Tai tampa būsena. Miegas kažkur ten, kai bus laiko, kai nebebus jėgų, kai sirgsim ar baigsime darbus. Mano bagaže daug tokių naktų. Pirmasis gimdymas mane

Kaip išgerti šitą jūrą vandens? Vaidos Kurpienės rekomendacijos ir kaip nepasimesti kraštutinumuose.

Gerti vandenį yra tas pats kaip laistyti augalą. Jei pilsime vienu ypu visą asotį, jis tikriausiai prabėgs pro šaknis ir atsiras balutė. Panašiai bus ir su mumis. Gerdami dideliais kiekiais vienu metu, mes savęs nelaistome, o perliejame. Apkrauname inkstus ir nervinamės, jog jau kelintą kartą tenka bėgti į tuoletą. Jokio gero domino efekto ir visas reikalas

Domino efektas, kai kūnui trūksta vandens. Nieko nuostabaus, jei greit pavargstama ir norisi tiesiog išsirėkt.

Nuovargis, kartais apatija, o kartais jiems(vaikams) leidžiame viską, kad tik būtų ramybė. Norisi įkišti galvą į smėlį ir išlysti tik tada, kai jie miega. Akys būna liūdnos, stovėsena sugriuvusi ir jei atvirai, daug kas darosi vienodai. Nesinori nei mandriau gaminti, nei namų puoselėti. Aš jau nebekalbu apie vakaro keksą po kaldra. Norisi tik vieno: „prašau, palikite mane ramybėje.

#12 dalykų 2017. Po vieną kiekvienam mėnesiui. Dėl savęs.

Nauja metų planuotė, kalendorius ir pažadai sau: daugiau to gyvenime nebedarysiu, su anuo nebedirbsiu, būtinai atsiprašysiu, daugiau jokių spontaniškų pažadų, be skolų ir impulsyvių pirkinių, minus 5kg ir gal dar sutaupyti atostogoms. Panašiai dariau ir aš: nusipirkau naują darbų knygą, peržvelgiau anuos metus ir mintijau apie atėjusius. So what’s next? 

Balansas 2016-ais ir kantrybė jo beieškant

Kaip išlaikyti balansą ir laikytis plano, jei kasdien vis kas nors keičiasi? Bergždžia planuoti, you just go with the flow. Stebėdavausi mintyse ir klausdavau savęs, kaip aš tai padarysiu? Namai/darbai/vaikai/laisvalaikis/Jis/Aš. Kaip? Laiku į mokyklą, laiku deadline’as, sriuba per pietus, bet ne pavakariams. Krūva skalbinių ne į tą patį kalną, bet į spintas. Ne kartą prasitariau, kaip prasmegusi

Sijonuotas mėnuo daro stebuklus. Mėnuo be akinių taip pat

Aš labai laukiau vasaros: saulėtų dienų, perkūnijos, žalios žolės, ryškaus naktinio dangaus ir laisvo grafiko. Pagaliau nebereikia terorizuoti klausimu „ar padarytos pamokos“ ir ar viskas kurpinėje. Nebereikia tupėti kamščiuose ir spręsti, kur praleisti tas kelias valandas kol jie būreliuose. Pamenate prieš metus rašiau apie Statišką vasarą? Apie tai, kad viskas sukosi apie vaikus. Apie gyvenimą kieme