All posts filed under: Balansas

Galima susitvarkyti namus per valandą? O kas geriau: strateguoti ar reaguoti į kontekstą?

Kažkada dalinausi šia Lavazza kalendoriaus nuotrauka, kaip savo idealios motinystės vaizdu. Jame tilpo viskas: kūrybiškumas, vaikai, ta pati kava ir kaip matote mano lengas bardakas arba sava tvarka. Kai gyveni vienas tai niekam nemaišo, nepertraukiamas procesas ir savaip surikiuotos idėjos. Dirbi ir viskas priešais tavo akis. Patogu. Tiesiog patogu. Kažkodėl galvojau, kad šis vaizdas bus nepakartojama mano kasdiena, kai turėsiu vaikų (dabar pati žvelgiu į grindis nuotraukoje ir man kyla labai daug variantų, kaip jie viską greitai pertrrko… ). Cha, kol neturi vaikų, viskas atrodo kaip pasaka. Susikuri, patiki ir pasidarai laiminga. Atvirai? Man niekada nepatiko tvarkytis pagal kažkieno sistemą ar ritmą, visada norėjau tvarkytis tada, kai darbai baigti. Taip buvo kol mokiausi mokykloje, vėliau savo ritmu nervavau kambariokes, o dar vėliau tuo nervavau ir savo vyrą. O taip!!! Tvarka buvo vienas iš dalykų, kodėl mes su juo pykomės. Kai galva užimta dalykais, aš kai ko tiesiog nematydavau, o jis iki šiol mato skraidančias dulkes ir aš anytai per sukąstus dantis vis dar dėkoju už vyrą pedantą. Žodžiu, aš niekada neturėjau tos sistemos idealiai tvarkai ir apjaukti namai man visada būdavo kažkiek mielesni, nes tokiuose …

Balansas 2016-ais ir kantrybė jo beieškant

Kaip išlaikyti balansą ir laikytis plano, jei kasdien vis kas nors keičiasi? Bergždžia planuoti, you just go with the flow. Stebėdavausi mintyse ir klausdavau savęs, kaip aš tai padarysiu? Namai/darbai/vaikai/laisvalaikis/Jis/Aš. Kaip? Laiku į mokyklą, laiku deadline’as, sriuba per pietus, bet ne pavakariams. Krūva skalbinių ne į tą patį kalną, bet į spintas. Ne kartą prasitariau, kaip prasmegusi būdavau toj savo kasdienybėj. Tas neišpildytos pareigos jausmas ir nerimas. Neaiškus nerimas, kad kažkas bus ne taip, kad kažkodėl reikalai ims ir grius. Ir štai per šias Kalėdas, kol šveitė namiškiai pusryčius, skaičiau Algirdo Toliato interviu Lamų slėnyje ir rodos kažkas viduj aprimo. „Veik, lyg viskas priklausytų nuo tavęs. Melskis, lyg viskas priklausytų nuo Dievo. “ Dirbti nuoširdžiai ir tikėti, kad viskas bus gerai. Paprasti žodžiai, ne kartą girdėti, bet šiam kontekste jie rodos mane labai ramino. Pasitikėti Dievu. Pasitikėti ir tikėti, kad viskas bus gerai arba neužplakti savęs už tai, jei rezultatas nebus pagal planą. Per Kalėdas gavau Kunigo Algirdo knygą ir vartant puslapius, kiekviena pastraipa vat taip paprastai ir krito į širdį, kaip trūkstama puzzle. Kai skubi, nepastebi tų stebuklų nestebuklingose vietose. …

Geros savijautos hormonai, stresas, PMS ir geras filmų sąrašas.

Koks nuostabus gali būti moteriškas ciklas nėštumas-gimdymas-žindymas. Patinka šis laikotarpis dėl ramumos, kuris ateina kartu su pienu. Žindymo metu išsiskiria daug oksitocino, kuris vadinamas leimės hormonas. Jis padeda įveikti baimes, nepasitikėjimą, nerimą, atitolina raukšles ir jo papildomai išsiskiria su kiekvienu apsikabinimu. Man jis tęsiasi daugiu nei 2 metus ir žindymui einant į pabaigą, moteriškas organizmas grįžtą į tariamai įprastą ritmą. Atsiranda ciklas, o kartu su juo ir  Pasitrauk-Man-Sunku sindromas. Jau buvau pamiršusi , kaip gali nustebinti emociniai cunamiai. Bet vis dėl to šį pereinamajį laikotarpį galima sušvelninti, kai žinai kas kiek dienų tai kartojasi ir tai, jog blogą nuotaiką galima nugalėti ar apeiti, nes čia tik nuotaika. Ji kaip visada nepastovi. Čia ji yra, čia jos nebėra. Labai moteriška. Žinau, koks iššūkis gali būti darbas be nuotaikos. Nežinai nuo ko pradėt, galvoje tuščia, lauki muzos. Dirbt negali, nes lauki. Žinote ką tada daryti? Tiesiog pradėti dirbti. Nes tik dirbant ateina įkvėpimas, nes apžvelgus darbus vėliau visada ateina pasitenkinimas.  Taip ir su geros savijautos hormonais… …jie išsiskiria, kai mes kai ką veikiame Endorfinas. Šis hormonas man primena filmą Poravimosi metas, kai vyras pervargusiai ir nelabai …

Nėro tokio pyrago, kuris neišspręstų problemos arba cukraus poveikis nuotaikai ir elgesiui

Kažkada rašiau, jog apie tvarką namuose rašys tas, kuris nuolatos tvarkosi. O apie maistą ir nuotaikas pliurps tas, kuris jau pavargo nuo savo savijautos ir siekia pakeisti savo mitybos įpročius . Dar pavasarį nusprendžiau ruošti daug žalesnį maistą ir nuo tada pradėjau stebėti savo savijautą ir elgesį prieš ir po tam tikro maisto. Pradžioje galvojau, jog keisti mitybą yra just that simple. Tereikia parduotuvėje pirkti kitokį maistą. Ir boy-oh-boy kaip aš klydau. Valgyk cukraus tol, kol nepasidarys bloga Vienu ypu niekas taip cukraus nevalgo, kad pasidarytų blogą, bet ar kada pagalvojame kiek iš tikro mes jo suvalgome per dieną? Ir nesiskaito:  “ kad kavą geriu be cukraus, nevalgau jokio snikerio, jokio torto ir bandelių„. Kai pradėjau tikrinti maisto sudėtį, nustebau kiek jo visur yra ir dar ne tiek mažai. Žinote, kad viską kas baigiasi su -oze (fruktozė, techstrozė, maltozę, gliukozę ir t,t,) yra cukraus pakaitalai?  Ir organizmas tai priima kaip tą patį cukrų. Nėra naujiena, kad tas saldumas veikia tuos pačius smegenų centrus kaip ir alkoholis, tabakas ar narkotikai. Tad kaip išeina? Cukrus maiste sukelia priklausomybę tam pačiam maistui. Gal todėl mums taip norisi „ko nors skanaus“ ir taip sunku pakeisti įpročius? Kokia savijauta …

Aš atradau ankstyvus rytus. Sau ir darbui

Prieš kelias savaites teko nubusti labai anksti ir pasirūpinti šeimos skalbiniais, nes po penkių valandų reikėjo pasipuošt ir išvykt. Sukišau skalbinius džiovyklėn ir beveik lipau atgal patalan, bet pro pravirus virtuvės langus išgirdau paukščius. Mūsų namas yra aplipės kregdučių nameliais, tad rytais pas mus būna labai triukšminga. Atsidariau balkono langus, išlipau laukan ir sukišau basas pėdas į rasotus dobilus.  Kylanti saulė, palei mišką šliaužė rūkas. Aš pasijutau visiškoje pasakoje. Tyla, aš ir rytas. Prisėdau, žvalgiausi ir galvojau, kaip aš galėjau iki šiol praleist tokius stebuklus? Dabar aš suprantu žmones, kurie keliasi anksti ryte ir dirba, o po to ramia dūšia gyvena. Tą rytą, nusivaliau savo didžiuosius nutepeliotus langus, parašiau daug laiškų, sutvarkiau virtuvę, grindis išploviau. Spėjau save pamatyti veidrodyje, nusišypsoti ir įsisegti gražiuosius savo auskarus. Ir prieš mane buvo dar visa diena. Aš visada buvau pelėda ir vakarais susierzindavau, kai mažieji nesiguldavo pagal mano planą. Dabar , kai mano pagrindiniai darbai padaryti dar ryte, man beveik tas pats, kaip mum seksis vakare užmigt. O jei norėsim ir visai neisim, norėsim ir į žvaigždes žiūrėsim. Taip, …

Ko tu nervinies? Vis švariau nei buvo prieš tai

Tvarka namuose nesikonservuoja ir su tuom reikėtų susitaikyti. Kol vaikai maži tenka susitaikyti ne tik su netvarka, bet ir su kitokiais siurprizais (bet dabar ne apie tai).O kad nervai liktų sveiki, geriausia yra suprasti, jog ne viskas mūsų galioje arba skambinti draugei . Apie tai galima kalbėtis valandų valandas. Taip panašiai iškalbėjome štai šį straipsnį kartu su Agne. Pamenate kalbėjau su ja apie Mamos balansą, kai namuose 3 maži vaikai? Tad štai artėjant pavasariui, ji perima mano tinklaraštyje švaros ir buities skiltį ir nuošiol dirbsime kartu (aš ploju katučių, kad Virtuvėj atsirado draugė). Tad štai tos kelios vietos, kurias apleidus sunku vėliau tvarkytis Kriauklė „Visi švaros keliai veda į kriauklę“. Kai ji užkrauta, užkimšta, paslėpta ar pamiršta, kitus darbus atlikti bus nelengva. Taigi pirmas tvarkymosi punktas yra ten. Laikykit tuščią ir švarią ir taip viską susitvarkysite žymiai greičiau. Nepamirškite tinklelio, nes jis padės išvengti tokių „fui kamščių“.  Kai sutvarkote indus, nepamirškite ir kriauklės ir jos vamzdžių (žinau,…. ). Šiam reikalui rinkitės priemones su chloru arba profilaktiškai galite naudoti sodos-acto ar druskos praplovimus vamzdžiams. Kaip tai padaryti ? tereikia jų pripilti į vamzdį ir užplikyti karštu vandeniu, o sodą užpilti reikia …

Menamas ketvirtadienis su NOMNOM, mano emocinis alkis ir domino efektas

Tą ketvirtadienį buvo menamas pirmadienis , kai aš nusprendžiau , jog reikia pagaliau susidėlioti savo mitybą. Draugės man vis primindavo, kad valgant be režimo, net sveikas maistas neduoda naudos tiek, kiek organizmui reikia .  Ilgą laiką seku Nomnom. Visada sakiau sau,kad ir mano lėkštė gali taip atrodyti. Tad tą dieną nesugalvojau nei vienos priežasties, kodėl neturėčiau taip valgyti ir aš. Nesvarbu ar namiškiams patiks, bet tai nusprendžiau daryti dėl savęs. Kaip kiti sportuoja, bėgioja ar tylumoje kavutę geria, namus palikus „kaip bus taip bus“, taip nusprendžiau ir aš. Tad štai ėmiausi planuoti savo lėkštės turinį. O žinote ką tai reiškia? Ogi tai, kad planuosi valgiaraštį, planuosi pirkinius ir grįžus nesurysiu jokių ingredientų. Tad savo galvoje reikia išskirti papildomai vietos dar vienam režimui.  Atrasti saiką, planuoti ir neapsiryti. Net nesitikėjau, kad gausis toks domino efektas. Ar jūs kada nors esate registravę, kada jūs valgote, ką valgote ir po ko valgote? Tie kas valgo prabėgom, gali susidaryti įspūdį jog valgo visai nedaug. Kai sukiesi namie ir dienos reikalų daugiau nei „galiu“ reikia priminti ir prisiverst valgyt tam tikru laiku. Man užteko kelių dienų, kad suprasčiau jog mano nuolatinis užkandžiavimas …

Ir aš noriu namuose ramybės

  Kai gimė vaikai, šeima tapo svarbiausiu gyvenimo reikalu. Nebeplanuoju reikalų visiems metams į priekį. Pasimokiau ir supratau, kad šiame gyvenimo etape bus geriau mokytis ne planuoti, o improvizuoti. Bet vieno dalyko noriu labiau nei ištirpusiu 10kg. Ramybės namuose. Kad juose jaustųsi gerai kiekvienas. Mes, moterys, galime namus sukurti iš nieko ir be 4sienų. Ir kiek ramūs namai dažnai priklauso nuo mūsų pačių ramybės. Mano namų ramybė baigdavosi, kai berniukai ginčydavosi ir kai nesusikalbėdavau su vyru. Tai mane vesdavo iš proto ! Bet per 8 metus gyvenant kartu ,vis dėl to kai ko išmokau ir supratau. Kiekvieni namai turi savo istorijas ir ne viską pritaikysi, bet štai kas padeda man išlikti ramesnei. Tai veikia? Taip, jau veikia. Švelnus balsas ne tik pasakai sekti, bet ir barnį nuraminti. Kažkur matyta? Gal dar širytą? Šitas „repeat“ pas mane groja kasdien po kelis kartus. Visur: mašinoje, prieš miegą, parduotuvejė, prie stalo ir tu niekur nuo to nepabėgsi. Ir šitą never-ending ciklą aš stengiuosi nutraukti švelniu balsu. Rami tėvystė yra kiekvienos šeimos siekis, bet ne visada sutramdome emocijas ir ne visada tikime, kad ramus …

Kokia būna tikroji mamos diena

Kokia? Dažniausiai ji labai panaši į visas kitas. Šeimyniška ir buitiška. Su skalbiniais, neplautais indais, išalkusiais namiškiais. Vaikai nori dėmesio. Čia ir dabar. O tėvai nori poilsio, bent truputi čia ir dabar. Vakar man vaikai dovanojo ne tik piešinius, gėles ir išpilstytą kavą, bet ir ginčus, kaprizus, peštynes. „Mama!!! Jis man neduoda!!!“ arba „Kas čia šitas žalias? aš tokio nevalgau.“ Sesė ir vėl miega? Palauk aš tuoj jai padainuosiu, kad girdėtų ir kaimynas su šašlais. O mažoji visiškai nemiegojo, nes kalėsi dantys. Pakilo temperatūra, tad mano visos dienos užsiėmimas buvo ją nešioti ir non stop žindyti. True, kad nelabai pasimėgausi kava ar žurnalais. Karšta vonia ar ekskursija į kokį nors mokslinį renginį. Ar vakar aš pykau ? Nelabai. Vakar kontempliavau, kad vis dėl to Dievas išpildė mano norą. Norėjau būti kantri. Labai kantri. Tad Jis man davė daug šeimyninio vargo. Vakar nebelabai pykdė vaikų konkurencija ir peštynės, vaikščiojimas ratais ir jos nešiojimas.  Iš tikro aš dėkinga, kad tiek visko apsčiai turiu. Su Mamyčių diena kasdien.

AŠ PYKSTU IR NORIU SUDAUŽYTI VISĄ PASAULĮ !!! Kaip suvaldyti emocijas namuose?

Kaip tvarkytis su pykčiu,kai namuose barasi visi ? Barasi vaikai, bara juos tėvai. O kai nesutaria, kaip barti, barasi tarpusavyje. Gaunasi nuostabus ping pong’as. Jei tėvai nemoka tvarkytis su pykčiu, nemokės ir vaikai. Jei kels balsą tėvai, tą patį darys ir vaikai. O iš tikro tas pakeltas balsas vaikui reiškia tik vieną – manęs niekas nemyli, kyla pyktis ir aš dabar sudaužysiu visą pasaulį. Vaikai mėgsta kopijuoti. Kopijuoja žodyną, kopijuoja jausmus, kopijuoja mintis. Taip vaikas mokosi gyventi. Tad vaikas kopijuoja ir tai, kaip aplinkiniai tvardo savo emocijas. Manęs asmeniškai niekas tokių dalykų nemokė, nes niekas taip iš kantrybės nevesdavo, kad sukeltų tokią jūra jausmų. Teko užsiimti self study ir observation.  Knygos, straipsniai, webinarai ir viskas, kas mokė išlaikyti ramybę. Kartą perskaičiau, kad labiausiai pyksta tas, kuris jaučiasi nelaimingas. Mano laimės jausmui trukdė nuolatinis nerimas. Kai jis tūno jau per ilgai, viskas aplinkui darosi nevietoje, nepatogu. Erzina. Nerimaudavau dėl nepakankamo pinigų kiekio. Nerimaudavau dėl santykių su juo. Nerimaudavau dėl išvaizdos. Nerimaudavau, kad mano vaikai nelaimingi ir nelaimingi mano visi namai. Rodos nuolatos nepakankamai. Tad kaip nustot nerimaut? Paprasta.

Miego atostogos

Tėčiai ir mamos, kaip jūs atgaunate jėgas? Mums vieno ilgo ryto nebeužteko. Patikėjome vaikelius seneliams ir susikrovę lagaminėlį išvykome į kitą miestą. Ėmėme miego atostogų. Tai toks laikas, kai niekur neskubi, daug miegi, tyliai kalbiesi, skaniai valgai ir skaitai (atostogų sudedamosios dalys gali varijuoti, pagal kiekvieno pomėgius ir poreikius). Veiksmas vyksta lovoje. Mėgaujiesi ramybe ir vienas kitu.  

Mamos balansas. Monika Gaile

Monika su vyru Aurimu gyvena Osle jau 10metų. Augina 2berniukus. Monika verčia tekstus iš anglų, prancūzų ir norvegų kalbų. Štai jos pasakojimas, koks yra jos balansas šeimoje. Kuo tave žavi Norvegija? Gyvenimas Norvegijoj žavi ramybė. Positive holdning. Man žavi galimybės kurti ir tobulėti,  kuriu čia tikrai apstu. Man patinka demokratiškas vaikų auklėjimas, žmonės ir kultūra. Kokia yra tavo diena? Keliamės mes anksti. 6 ryte pas mus jau kvepia kava ir ruošiami pusryčiai. Su vyru kalbames, kol ruošiasi į darbą. Vaikai prisijungia kiek veliau. Supakuoju jų priešpiečius ir skubame į mokyklą ir darželį. Po to dažniausiai važiuoju namo. Rūpinuosi ruoša, maistu. Verčiu tekstus, skaitau knygas ir mokau kalbų. Pasitikus vaikus arba vakarojame namuose arba lakstom po vyresnėlio sporto burelius. Vakare stengiamės prie stalo susėsti kartu visi. Aptariame dienos įvykius ar kitas įdomybes. Kalbamės su vaikais ,kaip su sau lygiais. Išklausome nuomones, veliamės į ilgas diskusijas. Diena mano baigiasi kartu su vaikais. Skaitome pasakas. Bet dažniausiai pirma užmiegu aš… Koks yra darželis Norvegijoje? Paprastas,ten su vaikais elgiamasi kaip su suaugusiais.