All posts filed under: Malda

Apie žmogiškumą, save pačius ir gerus darbus

  Pastaruosius 40savo gyvenimo metų Yann Arthus-Bertrand fotografavo kitų žmonių istorijas visame pasaulyje ir iš visos šios patirties jis sudėliojo filmą apie tai, kas mus daro Žmonėmis. Vienoje istorijoje 80metė kalba apie holokaustą ir savo vaikystę. Jai teko išgyventi badą , smurtą ir begalinę nežinomybę, kas ir kaip bus toliau. Ir kai po karo jos klausė, kas jai padėjo išlikti sveiko proto, ji atsakė jog net ir mažytis žmogiškumas, maži jo darbai suteikia daug vilties ir tikėjimo.  Ir šis visas filmas arba jo iškarpos pasakoja kaip viltis ir gerumo siekimas daro šį pasaulį geresnį. Apie tai kas mus daro Žmonėmis. Klausaisi žmonių ir norisi pakelti akis aukščiau ir pamatyti, kuom dar galima padėti, pasidalinti ar visai atiduoti. Kažkada nugirdau vieno kunigo žodžius, jog mes visi esame gimę iš kažkieno aukos. Mes tėvai aukojamės dėl savo vaikų, o prieš tai mūsų tėvai aukojosi dėl mūsų. Mūsų širdys iš prigimties yr geros. Mes nesame abejingi, kai kiti vieniši, apleisti ir gyvenimas pasidaro be išeities. Mūsų širdis spurda, tik mums nedrąsu tai parodyti. Atiduoti paskutinius grynuosius piniginėje. Prikrauti maišą misto ir jį nuvešti tiems , kurie …

Kam mums malda? arba Dievas pas mus ateina per kitus žmones ir jų darbus. Kito gėris yra tavo rankose.

Gyvenime jau taip būna. Ne visada sekasi, ne visada pavyksta. Būna ateina nelaimės ir mus nuginkluoja. Nebėra turto, namų, darbo, mylimas išduoda, susergame arba mus palieka mylimi žmonės. Dažnas iš mūsų tampame neramūs , ieškome priežasčių, klausiame kodėl. Beieškant įveliame save į kokią nors naują gyvenimo avantiūrą: naują veiklą, naujus iššūkius, keičiame mitybą ir tai kuom tikim. Norime būti sėkmingais ir sužavėti aplinkinius savo unikalia istorija. Bet visa tai tik simptominis sielvarto gydymas. Prablaško, nukreipia dėmesį, bet taip ir liekame neramūs. Vis dėl to ką daryti, kai griūva dangus? Nesakau, kad meldžiantis mums nieko nenutiks ar tapsime Dievo numylėtiniais. Bet malda yra pradžia. Tai nėra meditacija, nes jos metu jūs neužčiaupiate savo širdies ir proto. Maldoje mes kalbamės su savo sąžine ir nebėgame nuo savęs ir skaudulių. Pasiklausykite, ką mums sufleruoja maldos žodžiai. Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Dievas pas mus ateina per kitus žmones ir jų darbus. Kito gėris yra tavo rankose.  Štai ką sako šie žodžiai : „Būk neabejingas kito nelaimei ir negailėk savęs ar savo, kai kitam trūksta. Nebijok susipurvinti, …

Kai Dievas pirmoje vietoje, tada viskas savo vietoje. Arba išmokti dirbti ir ilsėtis

Kodėl aš nuolatos pavargusi ? Gal man trūksta vitaminų? Juk tuoj pavasaris. Gal man reikia tinkamai išsimiegoti? Nes vis pervėlai guluosi patalan. Gal man reikia geriau organizuoti savo darbus ir persistatyti prioritetus? Galvojame kaip susiplanuoti darbus, o ar planuojame poilsį? Kasdien. Šeimyninį. Asmeninį. O yra laikas maldai? Yra laiko Dievui? Dažnai mes galvojame tik apie savus reikalus, nes jie gi tooookie svarbūs ir patys mes tokie svarbūs. Klausausi sekmadienio pamokslo iš Pakūtos apie tai, kaip žydai švenčia Šabą. Šeštadienį jie nedirba, jie švenčia poilsį, meldžiasi ir bendraują. Jie atsigauna, tampa vėl kūrybingi ir su palaiminimu pradeda naują savaitę. O kaip mes? Švenčiame Sekmadienį? Dievas gi ilsėjos, sukūręs svietą, o kaip ilsimės mes, kai nudirbame savus reikalus? Būna, kad niekaip. Vis taip pat tvarkydamiesi, dirbdami ir bandydami vėl nusiteikti kitai savaitei. Tad pirmadienį vėl švenčiame lažą. Ar čia gyvenimas? Jokio balanso. Jokio džiaugsmo, tik dar didesnis nuovargis. Nebijok, pasaulis nesugrius ir niekas neprapuls. Kartais sunku pasitikėt šiais žodžiais, nustot žongliruoti ir palikti darbus kitai dienai ar savaitei. Ilsėtis ne tik sekmadieniais, bet ir vakarais po darbo. Ilsėtis ir pajausti …