Mamos vitaminai

Kažkada beplaukiant virš naminio šurmulio, jis manęs paklausė, kas nutiktų, jei lauktumėmės dar kartą. Stabtelėjau. Nusišypsojau, nes prieš metus būčiau šaudžius lazeriais iš akių. Tada maniau, kad dar vienas vaikas man būtų skendimas. Be poilsio, be miego, pilnais namais,  tokia vis nepailsinti ir vis nepatenkinta. Priėjau būseną toksišką sau ir mano aplinkai. Žinote tą jausmą, kai artėji link tunelio šviesos, bet ji vis dar ten kažkur neapčiuopiamai? Tad štai, atsibodo tas pats per tą patį, tad užnorėjau sulaužyti tą tunelį ir pamatyti realią savo situaciją.

Pokyčių impulsas visada yra situacija, kai skauda ir suvoki, kad reikia pagalbos. Tad prieš metus aš aplankiau mitybos specialistę Olgą Abramovą, kuri man sudėliojo planą, kurio dėka prasidėjo mano savistabos laikotarpis. Besikalbant apie dienos rėžimą, mitybos ir judesio įpročius, ji tarė:

Jūs, Viktorija turėtumėte būti labai emocionali (rankomis piešė bangas ir davė užuominą apie pakeltą balsą). Ar ne? O neturite odos problemų? Nesiskundžiate galvos skausmais? Ir matomai vakarais labai norisi ko nors skanaus? Ar ne?

Taip!!! Ir tada man jos žodžiai atrodė kaip burtai, nes kaip taip viskas į dešimtuką. Jos konsultacijoje suvokiau vieną, kad aš nė velnio nesuprantu savo kūno: kodėl jis jaučiasi taip ir anaip, kodėl jis pavargės, kodėl skaudą, kodėl neramu, kodėl tingiu, kodėl nėra apetito ir pan. Aš neturiu žinių apie šią mašiną, kuri nešioja mano sielą.

Kokie mano negalavimai buvo ?

Mažakraujystė, rinitas, silpnėjantys kaulai, egzema, smarkiai sutrikęs moteriškas ciklas, galvos skausmas ir visų labiausiai nerimą keliantys sanarių skausmai. Viskas, ką ji papasakojo, buvo tiesa. Būvo tiesa ir tai, kad visa mano įtampa nuguldavo ant pečių, kuri kaustė kraujotaką ir paprastai kalbant, smegenys negaudavo reikiamo kiekio medžiagų. Tad nieko nuostabaus, kad aš pas ją atėjau visa kaip rūkas.

Tokia miglos būsena, o rodės, kad tiesiog gyvenimas mane už kažką baudžia. Nesiseka, just nesiseka. Ji man sudėliojo planą. Ne viso laikiausi, bet nuo tada pradėjau save sekti. Daugiau vandens, mitybos režimas, kasdienio judesio ir vitaminai.

Per šiuos metus labai stipriai pajutau, kaip keičiasi namai, kai pradeda geriau jaustis mama. Taip pat susidėliojau dar papildomai savą vitaminų sąrašą, nes būtina skirti  dėmesio dalykams, kurie apkabina, nuima įtampą ir pailsina. Pamiršus save, byra ne tik fizinė sveikata, bet ir psichinė.

Tad štai tie vitaminai, kurie padeda man išlaikyti liniją tiesiai.

Magnis ir Vit B. Šie du puikiai padeda įveikti stresą ir nuovargio jausmą. Kai jų trūksta, gali varginti galvos skausmas, pablogėti dėmesys ir atmintis. Tada dar atsiranda nerimas ir pilka nuotaika. Visi rodos lipa ant galvos, neklauso, jų sveikas ir smagus šurmulys man kartais skambėjo kaip pjautynės. Jei pastebėjote, pradedame elgtis just dėl šventos ramybės. Nebėra jėgų kantrybei ir atstovėti NE. Nebėra jėgų išlauktam vaikų savarankiškumo ir  paprasta nelaimė virsta tragedija. Buvo kada nors taip?

Miegas. Kai atsiranda vaikai, šis reikalas tampa saldainiu. Tiek naktinis, tiek popietinis. Jei galėčiau sau patarti prieš dešimt metų, vietoj didelio prabangaus vaiko kraitelio, rinkčiausi didesnę lovą, kurioj tilptume visi. Neįtikėtina, bet kartais po sunkios dienos bristi į patalus yra vos ne vienintelė palaima ir aš to nuoširdžiai laukiu. Mūsų namuose tupi Tempūras ir Dormeo, ant jų net zig zago poza žada normalų miegą ir pailsėjusį kūną. Tad sau prieš dešimt metų patarčiau nelaukti ir pasirūpinti visais čiužiniais. O šiaip miegas tinkamu metu man tapo vos ne esminiu reikalu. Atgijo nuotaika, nurimo beribis užkandžiavimas ir aš atradau savo ramesnį balsą (nors patikėkite, aš taip pat parėkiu)

Baltymai. Turiu draugę, kuri maitina šeimą ypač skrupulingai ir manęs vis klausdavo, ką gaminu ir pridurdavo: „o kur yra baltymai?“. Na nežinau, ši kartą jų vėl nėra, bet užtat kaip skanu ir sotu. Bet, stebint savo šeimos maistą, supratau, kad baltymų mums iš tikro trūko.

Pasirodo, tie baltymai yra pati svarbiausia medžiaga atkuriant ir pakeičiant pasenusias ląsteles naujomis ir šie procesai pas mus organizme vyksta nuolat. Visas organizmas – plaukai, nagai, raumenys ir vidaus organai – sudaryti iš baltymų. Nevalgant baltymų, sulėtėja vaikų vystymosi ir augimo procesai, o pas mus, didelius, organizme įvyksta daug neigiamų pokyčių: pakinta kepenų struktūra, sumažėja naudingųjų ir maistingųjų medžiagų pasisavinimas, pasikeičia hormoninis fonas, suprastėja širdies darbas, smunka darbingumas, pablogėja atmintis.  Plius, gaunant nepakankamai baltymų, silpnėja imunitetas, organizmas pradeda gaminti per mažai antikūnių, gali prasidėti avitaminozė ir išsivystyti uždegiminiai procesai (suprantate, kaip tai svarbu?). Panašių dalykų turėjau ir aš. Per metus įpratau su kiekvienu maistu gauti pakankamai baltymų. Pamilau hempus kanapių pudrą,  kurią dedu į kiekvieną kokteilį kartu su moliūgais, saulėgrąžų daigais ar daigintais grikiais. Tokius per dieną aš išgeriu 2. Vaikai po viena po pamokų.

Siurblys. Juokingas vitaminas? Kitiems jis visai nevitaminas. O man jis toks pats varbus kaip ir Vit.D. Nėra nieko durniau, kaip nesiurbiantis siurblys ir tas beviltiškumo jausmas, kai pabyra nuo stalo trupiniai ar keliauja pažemiais dulkės. Mūsų namuose buvo senas karcheris. Sunkus bestija ir nors valydavo gerai, aš jį norėdavau kartais mest lauk, dėl komplikuotos priežiūros. Kai namie pilna veiksmo, siurbimas turi buti lengvas, kaip koks pasivaikščiojimas Paryžiaus gatvėmis. Su kavos puodeliu rankoj. 1/2/3 ir padaryta. 5min ir net nepikta, kad besisukant visiems virtuvėj, kažkas išpila kruopas ar paberia duonos trupinius. Aplamai, siurblį pateikiau kaip visą buitį. Tinkami įrankiai padeda lengviau tvarkytis ir buitimi negyventi.

Valanda tylos. Po rytinio šurmulio, kai vaikai jau savo veiklose, aš namie pasineriu į tylą. Kartais pravažiuoju namus ir aplankau mišką. Pabraidau po pievas, pasiklausau kitokių nei namai garsų. Just pabūti ramiai, neplanuoti, nedėlioti jokių reikalų, nusipurtyti rupesčius ir pravėdinti galvą…

Kažką kurti. Mano terapija tapo fotografavimas to, kas tuo metu yra po ranka, kaip manifesto įtvirtinimas, kad naujiems dalykams atsirasti nebūtinos didžiulės inveticijos. Tikiu, kad kiekviena moteris yra kurianti, tik kartais pasiklystame ir savimi nebepasitikime. Kūryba yra šiaip visas gyvenimas. Kuriame santykius, kuriame namus, kuriame daiktus, kuriame žmones, kuriame patiekalus, kuriame laiškus, kuriame savo veiklą. Daryti ir kurti vis dėl to yra skirtingi dalykai, nes pastarasis yra veikimas iš dūšios.

 

Aš nuoširdžiai noriu, kad pavargusios moterys pagaliau laužytų tą tunelį su neaiškia šviesa jo gale ir savo kūną suvoktų labiau nei formas. Kai kūnui trūksta statybinių medžiagų, jis byra. Byra nuotaika, byra mūsų galimi pasiekimai, santykiai ir kasdienis bendravimas. Kai praeina migla, ruduo ir žiema tampa tik sezonais su savo dovanom. Oras tampa tik oru ir melancholija tampa mitu. Nebesvyruoja nutaikos ir moteriškas ciklas nebetampa linksmaisiais kalneliais. Nepamirškite savo vitaminų ir be jokios sąžinės graužaties juos per dieną susirinkite. Kad duotume, reikia save nuolatos pildyti.

15

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

LEAVE A COMMENT