Tai, apie ką svajojame vaikysteje, tampa mūsų realybe veliau. O kokia realybe gali atsitikti, jei vaikystėje nesvajojome?

Žinot, kaip būna namuose, kai juose visi vaikai ? Mano atveju būna 3 ir kartais būna labai tirštas veiksmas. Aš kartais tai vadinu bardaku. Čia kai vienu metu įsisiūbuoja visi pasauliai: vienas stato, kitas eksperimentuoja, o ji dainuoja. Ir būna garsiai. Taip garsiai… Kai mintimis esu kitur, visa tai tampa iššūkiu jaustis patogiai tame, kas namie vyksta. Tad per tuos tylos mėnesius aš jaukinausi naminį bardaką ir stengiausi kiekvieno pasaulyje pabūti svečiu.

Mes xboxinom (iš tikro jie mane mokino šio džiaugsmo, o aš pirmąkart pasijutau žalia nemokša ir buvau nustebusi, kaip kantriai jie mane moko. Shame on me, kad aš kaip lebeda mokau su moralu, bet čia kita posto tema), skaitėm visokias knygas, žiūrėjom so yummy ir kažką panašaus bandėme daryti virtuvej. Žaidžiau su lėlėmis ir kartu kapsčiausi smėlio dėžėj. Kažkiek keliavom ir tose kelionės vedėm vienas kitą iš proto, tad keliones nukėlėme dar kažkuriam laikui. Tie pasauliai būna kartais per arti vienas kito.

Nutariau nebesipykt su savim ir jais dėl rytinio chaoso. let it be P. A. Vis vien as pralaimiu #namai #labasrytas

A post shared by Viktorija Poviliene (@viktorijapoviliene) on

Žodžiu, tose naminėse makalynėse easily atsiranda pokalbiai ir man labai smalsu pažint, kas tose jų mintyse dedasi, koks ten filtras ir kaip jie mato: tai Dievas yra moteris, jei sukūrė žmones? Ką reiškia atžinoti? Seksas yra tai, kai vaikštai be triūsikų ir Bieberis ten visiškai be triūsikų. Arba, kad mums su vyru, tapus seneliais, bus visiškas šakės, nes jie planuoja, kad visi turės po 3 vaikus. Labai saldu, kad po visokių audrų nenusivilia ir šeimą planuoją gausiai. Mudviem taip pat būna saldu fantazuoti, kas jiems bus, kai turės tiek namie reikalų. Oi, mielieji, čia mums šakės? Tai jums bus šakės. Būna atsiguli su jais pries miegą ir pliurpi, kiek pasaulis pats sukasi, kiek jį patys sukame.

O jei šiaip, tai man patinka su jais žiūrėti filmus ar ten kokius trumpus video, kurių būna pilnas jutūbas ir kalbėtis. Mes tuos pačius dalykus matome kitaip ir kalbant supranti, kodėl kai kada skauda, kodėl trūksta, kodėl ilgu. Kodėl patinka, kodėl apsikabina.

Ką aš veiksiu, kai užaugsiu? 

Jau kuris laikas mudu žinome, kuo abu taps arba tiksliau ką veiks: vienas gaudis nusikaltėlius, o kitas kurs daiktus. Žiūrėjome šį video apie cirkininkus ir net nesitikėjau, kad iš viso to gausis pokalbis, apie kurį pasakosiu kažkurio veselėj, kad visi iš tos prasmės bliautų.

Tai vat, pokalbis

– Čia toks klounų darbas? Ir jie už tai nieko negauna? –  Klausė jaunėlis, nes jam buvo keista, kad žmogus dirba už nieką.

-Čia toks pašaukimas, zuiki. Kai tavo širdis taip stipriai tave ten veda, tai nebesvarbu ar bus pinigų. Klausai širdies, darai darbus, nes kitaip negali. – Bamdžiau kažkaip paaiškinti, kad tai nėra veltėdiškas dalykas.

-Aš būsiu toks tėtis. Visą dieną žaisiu su vaikais… Toks kaip smūgis vyresnėlio žodžiai. Žiūrėjau į jį ir jaučiau, kaip spaudžiu lūpas (graudenuosi) ir bandau šypsotis.

-Tai tu nebebūsi indžinierius, jei visą dieną būsi tėtis? Tai ką tu dirbsi? – Taip taikliai, sakyčiau mažasis.

Aš tuo momentu nebeturėjau daug žodžių ir tepasakiau tiek, kad to gyvenimui tikrai tikrai pakaks. Iš tikro, tai būtų sunkesnis darbas, nei kurti daiktus. Bet labiausiai prasmingas.

Šis video kažką turi, nes pati jau kuri savaitė kontempliuoju. Jis kažkuo man rezonuoja. Jau savaitė, kaip rašau šį straipsnį ir vis nutyliu. Kažkodėl man tai svarbu, kažkas ten tokio yra. Gal dėl to, kad paprastuose dalykuos ir yra visa laimė ir šiuo metu mūsų šeimos gyvenimas pasidare labai paprastas ir kuklus? Daiktai darosi beverčiai, jei neturi stebuklų šalia ir tiems stebuklams atsirasti nelabai ir reikia įmantrumo.

Iš nieko padaryti kažką.

Man kartais atrodo, kad aš taip iki galo ir nesusidraugausiu su taisyklėmis/sistema ir to iš manęs vaikai neišmoks (tik tiek, kiek reikia jam ir jo ramybei). Bet aš jiems vis mėtysiu grūdus apie Dievą, svajones ir tikėjimą, kad galima padaryti, net kai priemonės yra labai kuklios. Kad verta klausyti širdies, nes ji visada sako teisybę.

Rodžiau apie tuos klounus ne tik vaikams, juo dalinausi ant FB sienos ir kai kurie atsakė, kad yra gerai, kai žmonės gali būti ištikimi savo pašaukimui ir žaisti su vaikais. Bet juk tai gali kiekvienas, po dienos grįžęs namo. Būti su savo vaikais taip, kaip jie pasikviečia. Būti kartu, neužsidaryti savam pasauly ir kartu fantazuoti, nes vėliau gali būti labai gražu.

Jei iki čia perskaitėt, tai aš Jums labai dėkinga. Aš niekaip nesukišų minčių į tuos 5OO žodžių, kad nenusibostų. Vis liežuvis caksi papliurpt. O ką Jūs veikiat, kai būnat su vaikais?

7

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

LEAVE A COMMENT