Versli mama: Balti namai

Kažkada juokiausi, kad tikrasis vaiko kraitelis nėra sterilizatorius ar lovelės aksesuaras. Aš dabar rinkčiausi karališką lovą su nerealiu čiužiniu, masažus ir namų tvarkytoją. Poilsis ir gera savijauta, mano akimis,  yra daug svarbiau nei vaikelio ratai, nauji rūbai ar viena kita naujovė.

Mūsų namai turėjo namų tvarkytoją ir mus lankydavo moteris, kuri pati užaugino tris bernus ir į mano netvarką žiūrėdavo su šypsena //tuojau mes čia viską sutvarkysime//. Todėl žinau, kaip yra gera, kai kažkas gali padėti suvaldyti buitį, kai jau viskas lipa per kraštus. Kai padaro generalinę tvarką ar padeda ją kas savaitę palaikyti. Štai kodėl aš taip jaukiai perskaičiau Tomos istoriją apie Baltus namus.

Man balti(šviesūs) namai asocijuojasi su saulėtais rytais, erdve, sistema, kur kiekvienam daiktui nelemta pasimesti. Rūpestis ir darna. Ar ne? Kai namuose tvarka, rodos, visa kita taip pat tuojau dėliosis į savas vietas.

Tad, Toma, kodėl nutarei keisti kryptį ir užsiimti tvarka? Nuo ko viskas prasidėjo?

 

Viskas, kad ir kas tai bebūtų, prasideda nuo pasirinkimo.

Nebuvau ta, kuri visada žinojo, kuo bus užaugusi. Biomedicinos krypties studijas pasirinkau greičiau iš reikalo nei pašaukimo. Nelabai jomis tikėjau, bet tėvų įdiegtas //ką pradėjai, privalai užbaigti//, paskatino mokslus tęsti ir įgyti magistro laispnį, deja, toje pačioje srityje.

Kai mus auklėjo, buvo išjungtas pasitikėjimo savimi mygtukas ir mokė mus būti kaip visi. Mes gi skirtingi ir tai yra gerai. Taip turi būti. Visada norėjau dirbti sau, tad sukaupusi drąsą, patirties ir šiek tiek santaupų, įkūriau neformalių mokymų akademiją biomedicinos srities specialistams. Tuo metu neturėjau palaikymo komandos ir nuolatos jaučiau spaudimą viską mesti ir dirbti normalų darbą. KAIP VISI. Normalų, kuris užtikrintų stabilias pajamas. Po truputi , po truputi ir mano pasitikėjimas savimi sęko, kol galiausiai supratau, kad pervargau ir visai nebetikiu savo veikla.

O tuo, kuo netiki, negali toliau auginti ir prižiūrėti.

Bet, žinote, niekas nevyksta atsitiktinai.  Susiklosčius labai palankioms aplinkybėms, projektą pardaviau ir nuleidusi galvą išvažiavau į Švediją tvarkyti namų. Tariau sau, kad valysiu tol kol sužinosiu, ką noriu veikti.

Tai nebuvo lengvas darbas. Bet jis man suveikė kaip savirefleksija. Fizinis darbas padeda išvalyti smegenis, dažnai pradedi matyti reikalus visai kitaip. Tvarkydama namus pastebėjau, kokie jie (švedų namai) gražūs ir kaip juose dera daiktų visuma. Tad po truputi ėmiau dėlioti //namų tvarkymo kitiems// planą.

Kokia dabar yra tavo įprasta dienos rutina?

Baltiems namams dar tik startas ir žinia apie mus sparčiai sklinda (užsakymų daugėja), tad rutinos  dar nėra. Dirbu namuose ir derinu užsakymus telefonu. Kol kas šis modelis visiems tinka (man, šeimai ir kolegoms). Kartais viskas vyksta vienu metu: skambučiai, vaikiška tyrelė, pasakos, pačių buitis. Bet man jaukiau, tad dar nejaučiu poreikio ieškotis kitokios darbo vietos. Kol mažoji dar tikrai maža, derinu viską namuose.

Kai pradedi naują veiklą, kažkurį laiką tenką daryti viską: klientų paieška, reklama, derybų menas, apskaita ir t.t. Neretai tai išvargina ir ūpas versti kalnus praeina. Kaip to išvengti?

 

Visų pirma, man labai sudėtinga dirbti kitam. Ir visai ne todėl, kad nemoku dirbti komandoje ir vykdyti nurodymų. Tiesiog mano savirealizacijai labai reikia laisvės. Reikėjo laiko kol supratau, kad tik aš pati galiu sau susikurti tinkamą darbo vietą.

Mano atveju, aš niekada nebuvau vienos srities specialistė. Man visada rūpėjo labai daug. Įdomiau buvo sužinoti visko po truputį, nei iki galo išmanyti tik vieną sritį, tai atrodė ir iki šiol atrodo nuodobu. Man sunku suprasti, kai žmonės sako, kad jiems į galvą nešauna jokia verslo idėja. Kartais baltu pavydu žiūriu į žmones, kurie turi visas finansines galimybes pradėti, bet jų neaplanko jokia vizija. Matomai kiekvienam savo.

Dėl projekto, kuriuo tikiu galiu dirbti negailėdama nei savo laiko, nei jėgų. Ir su biomedicinos mokymų projektu buvo taip pat. Atidaviau save su kaupu ir perdegiau. Šiandien aš veikiu kitaip. Tai yra MANO veikla, aš ją jaučiu. Turiu artimųjų palaikymą ir pripažįstų, kad neišmanau visko. Mes samdome buhalterę ir rinkodaros klausimais tariamės su specialistais.

Puikiai suprantu, kad negaliu būti visų galų meistre, jei darysiu viską, greitai perdegsiu.

Vyro palaikymas yra beveik //VISKAS// ar ne?

 

Taip, sutinku. Kai buvau abiturientė, prižiūrėjau savo sunkiai sergančią močiutę, kuri man palinkėjo gero vyro.

Jau iki tol žinojau, kad vienas svarbiausių laimingo gyvenimo uždavinių – tinkamas vyras šalia.

Partnerystė, draugystė ir tarpusavio pagarba man buvo svarbiausia. Mano vyras dar iki vedybų žinojo mano ambicijas gyvenimui, tad dabar jam jau nebėra kur trauktis. Mudu juokaujame, kad dėl vienų ar kitų dalykų negalime reikšti pretenzijų vienas kitam, nes apie juos jau žinojome iki vedybų ir sakydami priesaikas su tuo sutikome.

Vis dažniau sulaukiu jo pastebėjimų, kad nebepaleidžiu telefono iš rankų. Ir su juo sutinku. Tik jam sakau, kad jo darbas vyksta nustatytu laiku, o aš veikiu, kai randu minutę. Puikiai suprantu, kad tos minutės norėtų sau, bet dabar yra kaip yra. Žinau, kad pradžia dažnai būna tokia, bet tai laikina.

Šis persikvalifikavimas yra svarbiausias man pačiai, nes teko pajausti ir išgyventi savo kailiu, kaip naivios studentės svajones keičia realybė.

Kas labiausiai motyvuoja veikti ir nepasiduoti?

Įgimtas užsispyrimas — didelė pagalba nepasiduoti. Tačiau visų didžiausia motyvacija yra išsigryninimas kas iš tiesų yra svarbu, vertinga. Nebemeluoju sau pačiai. Žinau kas esu, o kas ne. Kai širdies ir proto balsas pradeda eiti išvien, vidus nurimsta.

Na, o kai būna mirtis alyvose, einu į dušą. Karštas dušas atpalaiduoja, bet kontrastinis veikia kaip kava.Tada dingsta gailsetis sau ir norisi nuversti dar vieną kalną.

Nauja veikla pareikalauja vis dėl to daugiau minčių ir laiko, nei buvo planuota pradžioje. Kas tau padeda išlaikyti balansą?

Balansą išlaikyti padeda geras ir greitas planavimas bei pagalba iš šalies. Tikra tiesa, kad savos veiklos reikalai ir darbai vaikšto iš paskos: darbus planuoju valydamasi dantis, plaudama indus ir kartais migdydama vaiką. Galvoje susidėlioju detalų planą ir kai yra laisva minutė, viskas gaunasi žaibiškai: kaip žirnius paberiu emailus, padarau sutartis, pakoreguoju svetainę ar fb puslapį ir t.t.

Aš nemoku pagal griežtą grafiką, pas mane visose srityse labai daug lankstumo, nes dabar jis man būtinas.  Bet kada galiu garsiai įsijungti mėgiamą muzika ir su mažąja nėšynėje pradėti suktis per kambarius. Galiu vonioje įsikurti ofisą. Galiu iki vakaro šnekučiuotis su vyru ir tik jam nuėjus miegoti pradėti darbus, o jeigu jie nėra skubūs palikti kitai dienai. Stengiuosi nesuvaržyti savęs taisyklėmis ir nesitikiu, kad viskas eisis paprastai ir lengvai.

Mes neturime šalia gyvenančių močiučių, todėl ieškome auklės. Kartais nebeužtenka rankų namų tvarkai ir švarai palaikyti, tad pasikviečiu pagalbą. Jei neturime laiko ar noro gaminti, užsisakome maisto į namus ar nuvažiuojame kur pavalgyti.

Pusiausvyra yra tada, kai nepertempi savęs stengdamasi būti devyndarbe.

Kaip sako nuvarytus arklius nušauna, o aš to negaliu sau leisti. Niekada nenorėjau būti susiraukusia bei pikta žmona ir mama. Negaliu sau leisti sirgti, todėl vidinę pusiausvyrą stengiuosi palaikyti ir nesikankindama dėl medalio. Atlikau darbus pagal dienos planą — check ir eik miegoti. Ryt kitas planas.

Tai manai, kad namų ir darbo balansas įmanomas?

 

Nors būna visko, bet aš vis vien tikiu, kad suderinti galima, jei yra noras. galima žarstytis pasiteisinimais ir skųstis,bet darna pati neateis. Reikia veikti.

Mudu kalbamės ar esame patenkinti vienas kito elgesiu, ar esame laimingi, domimės, kaip mus veikia besikeičiančios aplinkybėmis. Neretai atsiprašau, kad esu užsiėmusi ir nebegaliu skirti tiek savo dėmesio ir laiko. Mes abu žinome, kad visa tai vardan mūsų šeimos gerovės, o ne ego patenkinimui. Man vyro palaikymas reiškia labai daug.

Kaip ir minėjau, viskas prasideda bei baigiasi pasirinkimuose. Šiandien aš renkuosi dirbti sau. Žinote, yra posakis, kad gyvenimas yra per trumpas neskaniai kavai, tai gyvenimas tampa trumpesniu, dirbant nemėgiamą darbą.

8

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

LEAVE A COMMENT