Rytinė rutina, kuri paruošia bet kokiam cunamiui

Tie, kas turi darželio ar mokyklinio amžiaus vaikų (ir padėk Dieve, jei turite viską kartu) žino, kokie nepakartojami gali būti rytai, kai visus reikia laiku suruošti, nieko nepamiršti ir visur suspėti. Vienas kitas buitinis cunamis, cirkas mašinoje, kamščiai ir jau apie 9 ryto jautiesi kaip po mini maratono. Ateini darban, o tu jau nori eit pietų. Pailsėti ir atsipūsti. Tad po tokio eilinio cunamio, kai pati išvykau su pižama ir žieminiu paltu (nes pačiai aiko nebeliko), pasakiau sau : //VISKAS, gana, nebegaliu, reikia kažką daryti.//

Žinojau tik vieną, kad rytais per daug kuičiamės, kažko ieškome ir kai laikas suskaičiuotas, paprasta dingusi kojinė gali tapti tikru dizasteriu. Bumbi, bumba jie iš paskos, tada susierzina ir žiūrėk prasideda tai…

Na panašiai. Aš labai myliu savo namus: visus kartu ir atskirai. Bet tai mane nuginkliuodavo taip, kad norėdavosi vieno – sukasti galvą į smėlį ir apsimesti, kad viskas praeis savaime. Kažkaip.

1Štai kodėl mano draugė buvo visišai teisi, kai mokino mane viską susiruošti iš vakaro. Ne tik jų mokyklos reikalus, bet ir savo. Dienos derinys, rankinės turinys, kitos dienos darbai ir skambučiai. Rytai tampa lengvesni, kai nereikia daryti sprendimų, ieškoti mašinos raktų ar derinti jupelę su bliuzele. Kompiuteris ir visi kiti divaisai pilnai pakrauti ir sudėti kuprinėn.

Atsiranda laiko dalykams, kaip…

2 Maldelė. Jau esu minėjusi, kad jei nesimelsčiau, būčiau piktesnė ir leisčiau sau siautėti ir visaip kitaip pykčiu taškytis. Rytinė malda padeda ne tik susikaupti, nusiteikti, bet ir pamatyti stebuklus nestebuklingose vietose., Kieviena diena ateina su savais nežinomaisiais ir kas veikė vakar, nebūtinai suveiks šiandien.  Todėl meldžiuos, kad kas beatsitiktų, tegu mano silpnybės lieka savo vietoje. manęs neblaškytų ir leistų veikti.

3 Meilybės. Vaikus žadinti mokyklai primindavo vaikščiojimą per minų lauką. Ryte kai laiką suvalgydavo nereiklingos smulkmenos iš mano burnos byrėdavo paraginimai (mes turime lygiai septyniolia minučių, jei nespėsi, važiuosim be džemperio), nustebimai (tu dar su pižama? ką reiškia nevalgysi?) ir emociniai ištiktukai. Oi ir nepamirškime kareiviškos eisenos per kambarius, rikiuojanti visus į nematomą eilę. Siaubas ar ne?

Tad po maldos ir nuostabiai apsirėdžius, einu kalbinti vaikų lįsti iš po miegų ir kaldrų. Ryte mes visi nubundam su tuščiais emociniais indais, kuriuos vis dėl to reikia pripildyti čia ir dabar.

Melsdamasi pasiimu ramumos visai dienai, o vėliau turiu ką duoti ir jiems. Rytai būna visokie, vaikai turi savus pasaulius ir savijautas, bet kai šalia esi ramus pats, jiems lengiau nurimti patiems. Tad apsikabinimai ryte yra tiesiog MUST DO. Kuo ilgiau, kuo dažniau, be priežasties, just. Ir ne tik su vaikais.

Tokios štai buitinės pamokos pas mane namie man pačiai. Vis labiau suvokiu, kad nesvarbu ką dedi burnon (maisto skanumas, suderinamumas, ekologija, trendai), svarbiau yra tai ,kas iš jos krenta ir kas iš vis to išauga.
@daugiauneivirtuve

8

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

1 Comment

  1. Atsakyti

    Rasalu

    16/05/17

    Skaitau ir džiaugiuosi atradus šį blog’ą! 🙂 Kartais gerai tokius buitinius dalykus paskaityti ir pamatai, jog ne viena sukiesi šiame rate. Ačiū, Viktorija! Ir su gimtadieniu 🙂

LEAVE A COMMENT