Ar galima būti įdomiam 10+ metų ? Arba šiandien teks kepti keksą.

Taip, Valentinas įpareigoja ne tik nupirkti rožių, smulkmenelę ar metų dovaną, bet ir primena, jog yra proga kepti keksą. Nejuokinga, jei ši data dar ir padeda suskaičiuoti kiek laiko to nebuvo. Po gimdymo reikalai keičiasi ir būna jog kardinaliai. Ne visada norisi . Ne visada pagaui progą.

Tiklsiau ne visada norime mes (jiems tinka bet kuri gyvenimo situacija).Kodėl? Kartais hormonai, kartais per daug pampersų aplinkui, kartais mielesnis miegas. Bet būna ir tai, jog tiesiog nusivylę vienas kitu, pasaka po vedybų ir pačia savimi. Kai darai karjerą (arba tiesiog dirbi), viskas pakankamai paprasta. Žinai tikslus, žinai priemones, terminus ir kaip bus galima išmatuoti rezultatus. Ir tie rezultatai dažnai mums uždeda karūną. Mes šaunios. O kas namuose ? Naminė sėkmė yra kas? Jie sotūs, linksmi, randa savas kojines, žino, jog viskuo bus pasirūpinta. Tai, ką darei vakar ir buvo liuks, nebeveikia šiandien. Dienos sėkmę dar matuojame švariomis grindimis, nulis susipykimų, laiku pagamintas valgis. Na žodžiu buitizmas ir nieko kito. Kur mano šaunumas? Kuom man dabar prieš kitus didžiuotis?

 

 

Ar žinote, kas labiausiai vyrus žavi? Ne liekna figūra 90/60/90 ar manikiūras, o pasitikėjimas savimi (nors būna šie dalykai ir nauji bateliai kaip tik ir duoda impulsą ne tik gerai nuotaikai, bet ir keksui). Spinduliai, kuriuos barstome paskui save. Tai yra būsena, kai savimi džiaugiesi ne dėl kito nuomonės apie tave, o dėl to, jog tu tiki, jog nesvarbu kas ir kaip, tu susitvarkysi ir padarysi. O jei dar to nepadarei, reiškias neišgėrei  kavos, nepasikalbėjai su drauge, nepasiklausei savo muzikos ar nepalindai po dušu.

Išmokau vieną dalyką su visam: šis balaganas neapibudina manęs. Mane apibudina mūsų santykiai. Su juo, su jais, tėvais ir draugėmis. Tai yra mano širdis, o ne dalykai ant grindų. Ir tai yra taškas.

Kas labiausiai sufleruoja, jog mes esame geros nuotaikos ir savimi pasitikime?

Laikysena. Ji gali įspėti ir sufleruoti: “pi*&$c kaip aš pavargau” arba “tu ką negirdėjai, ko aš tavęs prašiau?” Laikysena padeda nusakyti, kokios esame nuotaikos. Sugriuvę pečiai, nugara klaustukas, akys žiūrį į žemę. Jei jis perskaitė, jog yra pavojinga priartėti, jis to ir nedarys.

Laikysena taip pat sufleruoja ir kitką: “jog jei dar spėsim, iškepsim patį skaniausią keksą” Patraukli laikysena priklauso ne tik nuo tiesaus stuburo, stiprių nugaros raumenų, bet ir nuo nusiteikimo. Taip, padeda ne tik dušas ar kava, bet ir kaip mano mama sakydavo shikarni apatiniai. Sakote prabanga tokius dėvėti kasdien? O tai pala? Dvejus metus tik sportinės liemenėlės? juoda/balta/nude? Na jau ne, gi labai nuobodu… O ar reikia progos geriems apatiniams? Galite vilkėti naminiais treningais, bet žinodamos, kad po jais vilkite Triumpf, Brallet ar tiesiog pink one, net eisena taps kitokia. Žvilgsnis kitoks. Laikysena kitokia. Čia lygiai tas pats, kai po glotnių kojų ritualų, norisi glaustis prie jo visu kūnu. Štai taip yra ir su tais paslaptingais reikalais po treningais.

Kas dar skatina šį potraukį?

Kai matome savo parnerį veikloje, kuri veža, kurioje jis pats kaip kosmose. Ta aura ir nuotaika, užsidegusios akys veikia kaip burtas. Esther knygoje aiškiai pabrėžia, jog parneriai, kurie turi savas veiklas ir gali išbandyti vis kažką naują, ištobulinti, tiesiog spinduliuoja ir tie spinduliai tiesiog užburia. Ne kartą girdėjau, kaip mes, moterys, ribojame vyrų “užklasinę veiklą”. O kam? Koks tikslas? Vis vien tau nepavyks. Pažiūrėk kokią nesąmonę aną kartą padarei. Tai per daug brangu (nors iš tikro visai nebrangu, mes tiesiog pavydime ir burbame). Negalima to ir ano, o realiai negalima nes aš pati nežinau, ką noriu veikti. Sėdžiu, pavydžiu ir pykstu.

Vyras be savo moters dėmesio namuose jaučiasi tiesiog vienišas. Nepastebimas, negirdimas ir po truputi nereikalingas. Ir nei tvarka, nei pasakos nėra vertos to domino efekto, kuris atsiranda, kai nebepameni kekso skonio.  Niekas kitas neapibrėžia jaukių namų, kaip santykiai tarp jo ir jos. Ne sienų grožis, ne baldų stilius. Todėl vietoj vakarinių indų tebūnie keksas.

Ar galima jausti fejerverkus net ir po 10+metų?

(su šypsena tariu) Taip… Ir jei abejojate, tai jums reikia vieno. Romano su juo. Nuotykio, intrigos, ilgesio, simbolių ir dalykų, kuriuos tik judu dviese žinote. Nes fejerverkai neturėtų baigtis, nei po santuokos, nei po trijų metų, nei po gimdymo. Lygiai taip pat ,kai po bakalauro galvojame, jog dabar būsime tais, kas parašyta diplome. Gyvenant kartu, duokime vienas kitam laisvę augti ir atrasti savo naujas savybes, darbus, kryptis. Artimųjų palaikymas yra viskas. Net jei kažkurį laiką nesiseka. Tebūnie. Tebūnie randoni apatiniai po treningais ir žiežirbos, susiglaudus. Tebūnie atradimai ir jaukūs namai, nes prisivalgius kekso, nieko nebematai… Nei tu, nei jis. Nei dulkių, nei puodų.

P.S.  karštam kraujui saldus video

 

6

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo… Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

LEAVE A COMMENT