Ar bemiegės naktys atsiperka?

Mes, mamos, naktinėjam dėl kelių priežasčių:nemiega vaikai, dirbame arba leidžiame laiką tyloje, savuose reikaluose. Nepertraukiamai ir ramiai. Priprantama prie visko ir dažnai nebepastebime, jog jau kuris laikas nebepatogu. Taip ir su miegu. Pripranti. Tai tampa būsena. Miegas kažkur ten, kai bus laiko, kai nebebus jėgų, kai sirgsim ar baigsime darbus.

Mano bagaže daug tokių naktų. Pirmasis gimdymas mane gerokai išmetė į orą: nenusisekęs maitinimas, diegliai, nesuprantau nei savęs, nei vaiko. Pilkoji mamystė at it’s best. Po antrojo buvo daugiau aiškumo, bet buvo naktinis žindymas. Esu nuo laiptų nudardėjusi, ne kartą mašiną nubrozdinusi, į avariją papuolusi ir in general tampi nepakantus išpiltoms sultims, trupiniams, dėmėms, saulei per muržinus langus. Irzli, įtampa balse, pakibusios akys, nulis kantrybės. Apskritai sutrikęs miegas neurotike ir ragana gali paversti bet kurią ramią ir fainą mamą (nors manęs niekas nepavadintu ramia jau kuris laikas).

Kol ruošiausi miego tekstui, nagrinėjau savo motinystės (10) metus: elgesį, charakterio bruožus, gebėjimus. Aš esu naktinėtoja ir tas laikas man visada atrodė (iki šioliai) special. Jis toks kokio man reikia,pagal mane. Pasaulis nurimsta, nusėda foninis triukšmas, girdisi mintys. Man gaila jų išsižadėti. Kodėl? Nes tai, ką perskaičiau ir pamačiau, sufleravo man vieną mintį. Gal mano bruožai ir charakteris ne visai yra mano (autentiški)? Gal labiau šalutinis poveikis pavargusių smegenų. Tas išsiblaškymas, trypčiojimas ir bandymas susikaupti darbams. Varliokas šokliokas, kuris vis negali iščiupinėti reiklo ir perprasti tai greitai. Kantriai žiūrėkite video. Jo esmė in general: atsinaujina ne tik odos lastelės, bet ir smegenų. Tai, kas jau panaudota turi būti pašalinta iš organizmo. Šis procesas smegenims galimas tik miegant.  Žvilgterkite, Jeff’as vaizdžiai tai paaiškina.

Kokie dar būna šalutiniai reikalai po mažai miego?

Lengva apatija. Norisi voliotis pataluose ir niekur neiti. Nedirbti, neatsakyti į skambučius, nukelti susitikimus, šeimos pusryčius. Prašai tylos ir tinka beveik vikas, kad tik duotų daugiau laiko pamiegoti. Ir tas naktinėjimas su vėlyvais rytais tau primena single days, kai tokie reikalai tiesiog buvo kaifas… Be jokios sąžinės graužaties. Tavo.

(Atsidūstam ir judam toliau) Sutrinka trumpoji atmintis ir mums reikia papildomų pastangų greitai perprasti informaciją. Ją iščiupinėti ir laiku priimti sprendimą. Lėtumas. Ilgai verdi sriubą. Kokias 3 valandas ( nes niekaip neužbaigi skusti bulvių). Pamiršti indus indaplovėje, vis perrūšiuoji skalbinius ir pamiršti  vaikų mokyklos reikalus. Išgriuvęs  dėmesys ir „nu niekaip neišeina“ įsijausti į kokią nors veiklą. Matome, kaip vaikai įsijaučia į žaidimus? Ar ne? Jie tai daro garsiai, kalbasi dialogais, rolėmis, keičiasi scenos ir supranti, jog vaikas ne čia. Jis savam pasauly. Štai taip ir mes galime sodinti gėles, kepti pyragus, darbe rašyti ataskaitas, ruoštis pristatymams, skaityti su vaikais knygas and so much much more.

Svoris. Per anuos metus ne kartą stengiausi grįžti į priešgimdyvinį svorį. Mažinau miltinius, cukrų ir nė iš vietos. Atvirai? Sveriu beveik tiek pat kiek ir tą naktį, kai vežė į gimdyklą. Kaip nervuoja. Ne tas svoris, o tai,jog rodos nebesusišneku su tais kilogramais visai. Klausiau savęs, kodėl būtent po šio nėštumo mano svoris tiesiog nereaguoja į jokius žalumynus, kokteilius ar daigus. Atsakymas aiškus kaip 1/2/3. Miego trūkumas šį kartą mano kūna užkiso. Tokiais atvejais miegas didina hormonų disbalansą ir didina apetitą. Emocinį. Štai kodėl man taip norėdavosi gero comfort food. Food that makes me simply happy.

Liūdesys. Tokia pilkuma. Nei su kuom apie tai pakalbėti, nei pasipasakoti, nei čia kažkas reikšmingo, bet vis dėl to, norisi tai iškalbėti. Kartais išverkti. Mes, moterys, esame gyvos emocijomis ir kalbėtis mums būtina. Seniau šeimos burdavosi į bendruomenes . Mažesnes ar didesnes. Giminės, bažnyčios, bendrų interesų, rankdarbiai (štai kodėl taip faina darbe gerti kavą su bendradarbėmis ir dalintis receptais). Moterims tiesiog buvo daugiau progų pasikalbėti (sesės, draugės, mamos, pusseserės, tetos, močiutės), pasitarti, pasiguosti, iškalbėti nerimą, sapnus, nujautas.

Žinau labai gerai, jog draugytė gali pernešti per dideles tamsumas.

Liūdesys atsitinka kartais iš nieko, nesuprasi, bet neurologai kalba, jog bemiegės naktys labai tai įtakoja. Tad nieko tokio, jei po geros tokios savaitės, pasidarysite miego savaitgalį. Su naujais patalais, pižama. Po 3čio gimdymo juokavau, jog kraitis turėtų būti visai kitoks. Ne apie daiktus vaikeliui turi kalbos suktis, o apie mamos ir tėčio nuotaikas (nes nuo jų nuotaikos ir savijautos, priklausys ir vaikų nuotaikos). Todėl geras čiužinys ir patalai turėtų būti tėvų must have, nes gali būti taip, jog miegas bus vos ne vienintelis saldainis.

Kodėl nemiegojau po 3čio gimdymo? Šis vaikelis man atnešė ramumą, aiškesnį ID. Nebestebino pogimdyviniai pampersai (mano ir jos), pieno cikliškumas ir naktys mažosios buvo ramios nuo pat pradžių. Todėl naktimis aš rašiau, skaičiau ir šiaip naktinėjau, planuodama kitą kryptį, kad galėčiau nebegrįžti prie skaičių. Nusprendžiau nebeapgaudinėt savęs, nebelopyt to, kas man nebeįdomu. O tiesiog tobulinti įgudžius ir daryti tai, kas man kelia šypseną.

Ar atsipirko mano naktys? Po visų miego skaitinių ir konsultacijų, supratau, jog kai kur apvogiau ir save ir savo namus. Išblaškytas miegas keičia elgesį, ilgainiui tai priimame ,kaip savo bruožus. Kartą savo kaimynės klausiau: „kada dar mėgautis savu laiku, jei miegų tuo pačiu laiku, kaip ir vaikai?“. Atsakymas buvo trumpas ir su šypsena: „tam yra visa diena, nuo pat ankstyvo ryto“. Dabar klausiu, gal būčiau galėjusi nuveikti daug daugiau, jei vėlyvus vakarus būčiau iškeitus į rytus? Man smalsu, kiek galima nuveikti ankstyvais rytais?

Esu ne kartą rašiusi, jog mano vaikai nubudę gali iškart šokt ir skrist į kosmosą, o aš kybau ore“. Kodėl? Nes juos migdome laiku, su vakaro ritualais, pasakomis, ramuma, nuglostymais. Miega ir atsikelia pasiruošę dienai. Naktinėjimas bus bene saldžiausias dalykas iš 12tuko, kurį reikės keist. Bet man labai knieti pažinti save kitokią, be side effects.

P.S. naktiniam rašymui esu dėkinga už tai, jog man nenučiuožė stogas. saviterapija, dienos analizė, išsikalbėjimas, kad ir su pačia savimi. Tad vienareikšmiškai negaliu atsakyti ar tos naktys atsiperka. Vienu atveju nemiegi ir nesiskundi, kitu atveju nežinau …

P.P.S. tais tingiais rytais, po naktinio rašymo aš įsijungdavau gerą muziką, vasarą prasiverdavau virtuvės langus plačiai ir šalia to klausydavausi vaikų reiklų…kartais jausdavau, jog muzika, kaip nematoma nuotaikos virvelė, vedanti mane per visus pusryčius, indus prie kriauklės, skalbinius, maitinimus ir pan…

Parašykite man apie savo bemieges naktis, norėčiau savo virtuvei dar vieno straipsnių ciklo. Nes tos bemiegės nktys gi labiau ne naktys, o transformacijos, pasiaukojimas. Gimdymas yra kaip tranzitas į kitą krantą. Išlipi ir what’s net ?

6

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

6 Comments

  1. Atsakyti

    Poli

    06/02/17

    Kaip pažįstama…. kad ir su vienu vaiku, bet begalė darbų, nusivarymas nuo kojų, projektai iki 4 ryto… naktiniai skaitymai vietoj miego, nes kada gi dar? Emocinis išsekimas ir apatija. Ir kasdienis pažadas – šiandien definitely and for sure miegu nuo 22! O kai tai pavyksta – reikalai tiesiog nusikelia kitai dienai, vakarui, nakčiai… Recepto nera – tiesiog išlaikyti balansą ir atsijoti kas išties reikalinga, o kas tik procrastinating… miego sąskaita.

    • Atsakyti

      Viktorija Povilienė

      06/02/17

      Kai svarbu, naktinėju ir aš. Jau pastebėjau, jog dažnai laikas tieiog praslampinėjimas.tad viską ką reikia peržiūrėti ar išklausyti, tempiuosi į lovą.Kartu su ausinėmis. O rašau tada,kai aiškiai žinau ir turiu griaučius. Ta seet įspūdis, jog vat dabar tai mano laikas….jiems užmigus. O realiai norisi tiesiog tyloje pasėdėti. Arba dar būna, jog tiesiog mintys namuose nepersijungia į kitokį, naminį režimą. Todėl jau žinau, jog vakare būtinas dušas. Grįžus namo. Visai kitas nusitekimas. Ramesnis.

  2. Atsakyti

    Ruta

    06/02/17

    As naktineju 4 naktis per savaite. Kitas 3 skaitau ir miegu. Kai naktineju, tai vakare darausi tuos darbus, kurie nekelia triuksmo (as siuveja) ir kuriems reikia daug vietos ir butinai svariu grindu. Tada glostau savo 20 metru audinius, kerpu, viska susidelioju, pasiruosiu darbus rytui. Kai nereikia susikirpti, tai rasau, tvarkau savo internetine parduotuve. Man turbut pasiseke, nes nereikia daug miego. Dirbu iki 2 valandos ir keliuos 7. Aisku pasivargsta, aisku kartais trumpina ten smegenyse kazkur, esu nepakanti.ir galeciau viso to atsisakyti.Bet tada butu blogiau. Tiesiai i niekur. Man snagu daryti tai kas patinka ir dar netgi is to uzdirbti. Nes turbut jeigu viso to nedaryciau butu baisiai liudna ir susitikus draugus net netureciau jiems ko pasakyti. O siaip, tai nerealiai pavydziu mamoms, kurioms uztenka buti tik mamoms !!! Nes man neuztenka. Ir turbut kuo toliau, noresit tik daugiau daryti, daugiau kurti. Bet, vaikai auga ir laiko daugeja !!!! 😉

    • Atsakyti

      Viktorija Povilienė

      06/02/17

      Rūta, kaip aš Jūs suprantu.
      kaip gera pajausti save. Kai nesi mama, žmona. Esi tu. Savi reikalai, savs ritmas. Mn taip yra su tektais, juos rašant. skaitant. Vaikai užaugs… tas tiea

  3. Atsakyti

    Saulė

    06/02/17

    Sveiki, man pasiteisino rytai. Kai su antru sūnumi rašiau disertaciją keldavausi 5 ryto, dirbdavau iki maždaug 7, tas laikas buvo aukso vertės, nes tyla, švari galva leido jį žymiai efektyviau išnaudoti nei darbo dienos nuovargio kamuojamą vakarą. Vakare guldavausi su abiem vaikais. Dabar, grįžus į darbus tai padaryti sunkiau, žymiai sunkiau, nes ir taip keliuos 6 suruošt save ir visus i darbus, darželį, mokyklą. Bet labai norisi ilgiuos švarios galvos, auštančių čiulbančių rytų. Beje – buvau, esu pelėda.

    • Atsakyti

      Viktorija Povilienė

      06/02/17

      Saulė, man lengviau buvo kelti vasarą. Esu ne karą nubudusi 4ryte. Strykt sau iš lovos. Emailai atrašyti.Tektai sudėlioti. Pakalbinti. Pusryčiai pagminti ir spėdavau dar ir į dušą 🙂 Atverdavau duris į lauką ir basom po pievą…nereali motyvacija. O dabar…šaltoka. kaifa lovoje šiltai voliotis. Bet vat niekaip vakarais neišeina nuraminti savo minčių. Planai, susitikimai. sąrašai. Galvoju nejau reikia tikri tokios valandos. Offline. Jokių ekranų. Ir tada 9tai miegų 🙂 Įmanoma?

LEAVE A COMMENT