Sausis
comments 2

Domino efektas, kai kūnui trūksta vandens. Nieko nuostabaus, jei greit pavargstama ir norisi tiesiog išsirėkt.

Nuovargis, kartais apatija, o kartais jiems(vaikams) leidžiame viską, kad tik būtų ramybė. Norisi įkišti galvą į smėlį ir išlysti tik tada, kai jie miega. Akys būna liūdnos, stovėsena sugriuvusi ir jei atvirai, daug kas darosi vienodai. Nesinori nei mandriau gaminti, nei namų puoselėti. Aš jau nebekalbu apie vakaro keksą po kaldra. Norisi tik vieno: „prašau, palikite mane ramybėje. Dabar“. Bet… retai kada palieka ir tuo labiau, kai taip norisi tos tylos. Kai smegenys nebepaneša jokio emocinio krūvio. Pasiduodi ir nebejauti, kaip kyla balsas, o vėliau be jokių švelnesnių kalbų, tiesiog šauki. Rėki, nes nebeturi kantrybės paaiškinti, palaukti, argumentuoti, nusišypsoti ir iki tų 10 skaičiuoti. Užknisa. Tiesiog viskas aplinkui užknisa.

Žinau tą jausmą, kai kurį laiką nebeturi kur ištrūkti ir retai, kas supranta, kokioje būsenoje jautiesi užsirakinusi. Žinau ir tai, jog nuovarį tapatiname su motinyste arba tais 2jais sodros metais, kuriuos norisi kaip nors greičiau užbaigti, išeiti į darbus ir pasijausti žmogumi.  Džiaugtis savo nauju garderobu, adult pokalbiais ir pagaliau turėti galimybę išmatuoti savo dienos darbus (juos akivaizdžiai pamatyti). Bet kaip bebūtų gerai darbe, visada teks grįžti namo ir juoe tvarkytis. O iš tikro tam next etapui reikės daug daugiau jėgų, nei būnant tik namie.

Tai vis dėl to, kaip tas vanduo susijęs su 2iems sodros metais?

Kažkada juokiausi, jog pogimdyviniam laikotarpiui reikia ruoštis kiek kitaip. Galvoti labiau ne apie daiktus ir brand’us, kurių pusės net ir neprireiks, o apie savo savijautą. Apie tai, kada ir kodėl po gimdymo mes,mamos, pradedame jaustis negerai. Mūsų pilka savijauta veiks ne tik namus/buitį, vaikus, bet ir santykius su juo (o čia jau kitas domino efektas).

Po gimdymo ateina toks individualus laikas, kai į naujas vietas sukrenta ne tik hormonai, dienos ritmas, bet ir mitybos įpročiai. Tai yra tas laikas, kai arba paleidi vadeles ir po truputi alini savo kūną ir smegenis arba supranti, kad visam tam chaosui atlaikyti, reikės stiprios ne tik valios, bet ir geros nuotaikos. Stipraus kūno. Todėl tiesiog būtina ne tik tinkamai maitintis, bet ir gerti vandenį. Kitaip trūkumas prives ne tik prie silpnų plaukų, blyškios odos, bet ir prie galimos depresijos (o visa kita jau aišku).

Kas vyksta, jei išgeriame nepakankmai vandens?

Tiksliau, kas nebevyksta, kai kadien jo pr mažai (ypač jei maitinate ir plius geriate kavą). Organizmas paprasčiausiai pradeda taupyti ir vandenį „skolinasi“ iš kraujo. Tada organams trūksta deguonies ir mus apima tokia mieguista nuotaika. Vėliau jaučiamės tiesiog pavargusios iš niekur. Kai nepakanka kasdien, pavargstame vis greičiau ir greičiau. Ir ilgainiui net kava nebepadeda.

Nesinori nei namuose suktis, nei su vaikais kažko įdomaus nuveikti. Dar atsiranda noras užkandžiauti ir kaip tyčia būtent ko nors skanaus ir miltinio. Sutrinka ir žarnyno veikla. Reikalai tiesiog stovi. Kas dar ? Nejuokauju, bet pradeda džiūti smegenys. Darosi tiesiog sunku susikaupti. Kuo smegenys labiau drėkinamos, tuo daugiau energijos gali prigaminti, kad informacija būtų įsiminta ir padėta į atminties banką. Nieko nuostabaus, jei nesinori nei su vaikais užsiimti, nei paisyti taisyklių, nes tiesiog nėra kantrybės nuoseklumui. Aš jau nebekalbu apie grįžimą į darbą. Kaip dirbti, kai jautiesi tiesio be jėgų? Grįžus darban smegenys turės dirbti keliais frontais. Darbe viską spėti, suprasti, perprasti ir įsisavinti, o grįžus namo visą ruošą sukišti į kelias valandas. Domino efektas pakankamai rimtas gaunasi, ar ne?

Kas dar?

Vanduo užtikrina odos elastingumą . Kai trūksta vandens,ji sausėja, o taip pat mažiau prakaituojame. Sutrinka riebalų šalinimas, pradeda kauptis toksinai ir prasideda odos problemos. Gali išsivystyti žvynelinė, aknė ar egzema. Pirkau ne vieną kremą, kuris žadėjo stebuklus ir ne vieną esu išmetusi lauk, nes niekas negydė mano perštinčios ir sausos odos. Dabar suprantu,  kodėl…

Ar jau jaučiu poveikį?

Taip, sėkmingai jaukinuosi įprotį šalia savęs turėti vandens. Poveikis? Jį jaučiu, žiūrėdama į savo rankas. Jos tampa švelnesnės ir jau kuri diena nebereikia klampaus kremo ir kai apima mieguista nuotaika, prisimenu ar netrūksta man vandens stiklinės. O ir kavos puodelis nebesivaidena.

Žinote, mes taip pripratome prie tos pavargusios mamos įvaizdžio. Dažnai save paliekame paskutiniam reikalui arba kai kažkada viskas nurims ir turėsiu sau laiko. Pavalgysiu, kai bus ramiau, užmigs ir aplamai galvoti apie save atrodo toks poniškas reikalas. Taip neturi būti. Mūsų gera savijauta (nuotaika ir sveikata) turėtų būti  vienas iš numerių vienas, kad turėtume jėgų namais rūpintis, darbe suktis, bet ir turėti jėgų savam pasauliui. O taip pat ir apie jį galvoti.

Žinau, kad vanduo neišpręs visų problemų, bet tai yra startas. Be to nevažiuos niekas. Nei sportas, nei kirpykla, nei naujas darbas ar naujų metų rezoliucija. Todėl prisijaukinkite vandenį dėl geresnės savijautos. Būtinai. Tai beveik nieko nekainuoja.

Jeigu ką, susišaukiame instagrame #12dalyku

Vanduo po truputi #12dalyku Labaryt Labadien #vanduo

A post shared by Daugiau nei virtuve (@daugiauneivirtuve) on

 

 

8
Filed under: Sausis

by

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

2 Comments

  1. Gal turite kokiu praktiniu patarimu, kaip prisijaukinti ta vandeni?

    • Viktorija Povilienė says

      Ryte stiklinė vandens
      Gurkšnoti , po truputi, bet ne stiklinė iš karto
      apie pusvalandis prieš maaistą.
      Man taip pat kartais reikia ir checklist’o ir priminimo, kad laikas gerti vandenį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *