Balansas 2016-ais ir kantrybė jo beieškant

1

Kaip išlaikyti balansą ir laikytis plano, jei kasdien vis kas nors keičiasi? Bergždžia planuoti, you just go with the flow. Stebėdavausi mintyse ir klausdavau savęs, kaip aš tai padarysiu? Namai/darbai/vaikai/laisvalaikis/Jis/Aš. Kaip? Laiku į mokyklą, laiku deadline’as, sriuba per pietus, bet ne pavakariams. Krūva skalbinių ne į tą patį kalną, bet į spintas. Ne kartą prasitariau, kaip prasmegusi būdavau toj savo kasdienybėj. Tas neišpildytos pareigos jausmas ir nerimas. Neaiškus nerimas, kad kažkas bus ne taip, kad kažkodėl reikalai ims ir grius. Ir štai per šias Kalėdas, kol šveitė namiškiai pusryčius, skaičiau Algirdo Toliato interviu Lamų slėnyje ir rodos kažkas viduj aprimo.

„Veik, lyg viskas priklausytų nuo tavęs. Melskis, lyg viskas priklausytų nuo Dievo. “ Dirbti nuoširdžiai ir tikėti, kad viskas bus gerai.

Paprasti žodžiai, ne kartą girdėti, bet šiam kontekste jie rodos mane labai ramino. Pasitikėti Dievu. Pasitikėti ir tikėti, kad viskas bus gerai arba neužplakti savęs už tai, jei rezultatas nebus pagal planą.

Per Kalėdas gavau Kunigo Algirdo knygą ir vartant puslapius, kiekviena pastraipa vat taip paprastai ir krito į širdį, kaip trūkstama puzzle. Kai skubi, nepastebi tų stebuklų nestebuklingose vietose. Nebejauti tarp eilučių, nebeišeina nuskanuoti jo nuotaikos veide. Nebesusigaudai, kodėl pykstasi vaikai. Kai skubi, nerimauji. O kai nerimauji, bijai, nepasitiki ir tada Sveiks/Valio užburtas ratas.

untitled-design-6

Tad kokie tie 2016?

Namai (namiškiai). Kasdien vis kažkas naujo. Pokyčiai. Juokinga, jog tai yra bene didžiausias pastovumas. Pradedant nuo to, jog mūsų mažoji ūgtelėjo ir ne tik kad pasiekia durų rankenas ir gali suvaikščioti visur kur negalima. Ji savarankiškai valgo(tiapa liapa), su daug kuom nesutinka. Ne viskas patinka, ne visada priima pagalbą ir dažniausias žodis į viską yra NE. Ir kaip supratau, šis jos periodas tęsis dar ilgai. Kaip kiti? Vyresnėlis mėgsta strategiją, simetriją, goal driven vaikas. Kitam yra kaifas išardyti ir surasti, ką slepi kruopose, išmontuoti, suplėšyti, sutraiškyti ir kartais ką nors aplipinti plastelinu. Anais metais  man rodos jis pasiekė master lygį. Ar jie sutaria? Hardly, bet mudu su vyru nenuleidžiam rankų.

Mes vienas kitą veikiame. Asimiliacija. Jie veikia mane, aš veikiu juos. Aš veikiu jį, jis veikia mane. Nuotaikos keliauja, būna, kad ir užsibūna. Visko buvo. Ne kartą girdėjau iš vyrenėlio ir jo, jog jie mielai išmainytų tą kompiuterį arba kur pradangintų. Nori nenori, bet kai darbas yra home based, darbas tiesiog visada su tavimi. O aš bariausi su savimi, kad vėl neištesėjau pažado būti kartu, kad ir nieko neveikiant. Tad, kai ankstyvais rytais nebepakako laiko darbams, supratau, jog pats laikas juos perkelti į kitas patalpas. O namuose pasilikti tik tai kas įkvepia, pakelia nuotaiką ir nieko tokio jei nukelsim reikalus vėlesniam laikui.

Studija. Dar pavasarį blaškėmės, bet vasarą stebuklo dėka, su kolege Ugne įsikūrėme Jakšto 9. Ten kur teatras, maži knygynai, tapytojai ir šiaip maker‘iai kreatyvai. Ir tai buvo idealus startas. Nuo tada kelias dienas per savaitę aš dirbu full time, o nuo rudens ankstyvais šeštadienio rytais lekiu savų reikalų: pasibūt su savimi, skaitiniais, darbais, tekstais ir šiaip vaikščioti senamiesčio gatvėmis, kai kiti tik pakeliui namolio. Yra smagu atirūkti nuo naminių reikalų ir padaryti kiek įmanoma daugiau, kad grįžus būtų galima ramiau suktis ir galvoti apie namiškius.

Kaip darbai? O, vaikeli, šios durys ne tau. nebesitrankyk

Ką daryti, kai atrodo reikalai nevažiuoja ir pats kosmosas pataria viską palikti? Kantriai pralaukti ir try another way. Čia kaip lipimas į kalno viršūnę. Jei netiko vienas kelias, išbandysim kitą. Ir dar kitą. Kol įkopsim. Šiais metais supratau, kad apie veiklos sėkmę galima kalbėti tik gerokai nusvilus, nusivylus, persiorentavus ir ne kartą iš naujo savimi patikėjus. Jei dabar kažkas nevažiuoja, aiškinamės kodėl ir jei reikia, tyliai pralaukiame, kol bus galima veikti toliau. 2016 metais mokiausi kantrybės ir nedaryti svarbių sprendimų tamsiausią akimirką.

Smagu, kad mano rašliavos, sužiūrėtos konferencijos, knygos/straipsniai, pasakojimai ir kitų žmonių istorijos buvo kaip dar vienas bakalauras. Tad pasibaigus sodros metams, aš atsisveikinau su buvusiu darbu ir tęsiau savus. Prisiminiau Liną Danienę ir save prieš tris metus, kai ką nors keisti buvo kažkokia utopija. Ji mokė, jog neproduktyvu vienai nudirbti lauką su vienu kastuvu, jau geriau konstruoti traktorių ir geriausia tai daryti kartu su komanda. O tada  1/2/3 ir padaryta. Jaučiuosi sukonstravus tą traktorių ir utopiją.

untitled-design-7

Blogas. Kas bus toliau? Jis bus. Anais metais kantriai ieškojau jo ID. Keičiau ne kartą jį vizualiai, rašiau planus, rašiau strategijas ir viską rodos galėjau padaryt, bet vis kažkas netiko. Kartais gerai išbandyti viską ir daug ko atsisakyti, prisipažinti sau, kuom nebūsi ir apie ką nerašysi. Nors tai gal ir būtų populiaru, bet šis tinklaraštis yra manęs atspindys. Rašydama dalinuosi tuo, kas pačios iščiupinėta, permąstyta, patikrinta. Nesvarbu ar tai būtų daiktai, teorija, mintys besimeldžiant. Tai yra mano nuoširdumas Jums, todėl nenorėjau rašyti apie nuovargį, nerimą ar dar vieną bemiegią naktį ir dar vieną puodelį kavos.  Noriu bloge dalintis tais stebuklais nestebuklingose vietose, kurie mane pačią įkvėpia veikti, kurti, daryti iš naujo, nepasiduoti. Noriu, kad panašiai jaustųsi ir tie, kas skaito.

Ko linkiu sau šiems metams? Išmokti ilsėtis, nebūti ateityje ir stengtis darbus nebemaišyti su namais.

 

 

9

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

8 Comments

  1. Atsakyti

    Ugnė

    03/01/17

    kad 2017-ieji būtų dukart tiek !

    • Atsakyti

      Viktorija

      06/01/17

      O taip, Ugnyt, daugiau plastelino, daugiau košės ant langų, daugiau paslėptų daiktų 🙂 daugiau eventų geriems blogams, daugiau įdomių asmenybių dirbant kartu. daugiau happy agenda 😀 ar ne ?

  2. Atsakyti

    Akvilina

    03/01/17

    Kaip skaniai suskaičiau 🙂
    Labai teisingai! Ir man šiuo metu labai reikalingai 🙂 LIuks!
    Gerų metų!!! O jiems pasibaigus – galingos santraukos apie juos 🙂

    • Atsakyti

      Viktorija

      06/01/17

      Taip, skičiau tavo blogo įrašą 🙂
      Tie nauji tartai vis dėl to yra magiški 🙂 vekia ir tarpušventis ir šventiškumas, pakyli nuotaika ir rodos viskas galima. padaroma. 🙂 Smagu,kad grįžai prie blogo 🙂 By the way, kokie nerealūs tavo nauji puodeliai. keramikės darbai buvo tikras atradimas.

  3. Atsakyti

    Renata

    04/01/17

    Taip gražiai parašyta! Ir svarbiausia taip teisingai, taip artima 🙂

    • Atsakyti

      Viktorija

      06/01/17

      Kaip miela, kd tas rūkas/migla suprantamas kitų moterų 🙂
      Ačiū, kad skaitot :))))

  4. Atsakyti

    Eglė

    04/01/17

    … „nebūti ateityje“ – taiklus pastebėjimas/palinkėjimas šiems metams 🙂 Tik ČIA ir DABAR šįmet!

    • Atsakyti

      Viktorija

      06/01/17

      Egle,ar sutinki, kad kūrybininkai dažnai būna išskridę? Planuose, vizijose, atradimuose. dažnai pagaunu save pirštais ore kažką paišant, vingiuojant. Burbėjimas po nosim. Ir tas buvimas čia ir dabar būna, kaip koks stabdis 🙂 bet kai esi namuose, niekaip kitaip ir negali. Ir tas laikas kuriant dažnai jaučiasi kip koks apvogimas. Kaip tu darai ?

LEAVE A COMMENT