Moteris privalo judėti. Vaida Junevičienė

Dažna iš mūsų nesportuoja, nes nežino kam tuo metu galima patikėti savo vaikus. Taip, yra tėčiai ir giminaičiai, bet žinome, kaip stipriai reikia planuoti ir prisitaikyti prie visokiausių nenumatytų aplinkybių, kad galėtume greitai sulakstyti į treniruotę ar sporto salę.

Tad dėl „šventos ramybės“ sportas taip ir lieka „geresniems laikams“. Tokioje situacijoje esame ir mudvi su Agne, todėl kalbiname Vaidą apie sportą kartu su vaikais. Kaip sportas jai padėjo išlaikyti balansą ir subūrė bendraminčius po vienu stogu.

Vaida, Jūs vieni iš nedaugelio, kurie siūlo sportuoti tėvams kartu su vaikais. Nuo ko viskas prasidėjo?

– Mudu visada sportavome, net ir prieš mums susitinkant. Gimus vaikams negalėjau sėdėti užsidarius namuose, o Giedriaus profesija ir darbas tiesiogiai susijusi su sportu – jis kūno kultūros mokytojas ir vaikų sporto treneris, bet pirmą vaikų grupę užsiėmimams surinkau aš. Kartą atėjau ir pasakiau – „mūsų sūnaus vaikų darželyje surinkau norinčių sportuoti vaikų grupę, nebėra kur trauktis“. Galima sakyti ši veikla mums atėjo per vaikus – patys ieškojome sporto būrelio pirmajam sūnui, o neradę tinkamo pradėjome svarstyti, kad patys galime tuo užsiimti. Nors pradėjom nuo sporto užsiėmimų vaikams, bet veikla „Vaikų sportas“ vardu turėjo slaptą misiją – iš pat pradžių žinojome, jog norime daugiau.

Kad per vaikus sportas ateitų į šeimas, kurios galbūt visai nesportuoja, arba jį kuriam laikui yra pamiršę.

Taip ir nutiko – iš pradžių tėveliai tik atvesdavo vaikus ir laukdavo jų koridoriuje šviesdami išmaniausiais, o vėliau pasiūlėm sportuoti mamoms tuo pačiu metu, gretimoj salėj. Dabar visi po užsiėmimų išeina tarsi po bendros veiklos, nors buvo atskirai, bet visi išeina labai gerai nusiteikę. Tai jungia šeimą. Dėl to labai džiaugiuosi.

Sportas jungia ir jūsų šeimą?

– Žinoma. Pradedant nuo pažinties su Giedrium – jau tuomet abu nuolat sportavom, vėliau pradėjom bėgioti kartu, jis mane prajuokindavo taip, kad nebegalėdavau teisingai kvėpuoti bėgant, bet bėgioti dėl to nenustojom. Išmokė mane važiuoti dviračiu, žaisti lauko tenisą, slidinėti. Jis puikus mokytojas ir turi labai gerą humoro jausmą, kuris labai padeda kasdienybėje. Po truputį viską pradėjome daryti drauge, buvome patys geriausi draugai, o vėliau tik gimė meilė. Vėliau sukūrėme šeimą ir, gimus vaikučiams, aktyvios veiklos neatsisakėme.

Tiesa, Giedrius sportuoja daugiau nei aš, tačiau dažniausiai prieš išvykstant į treniruotes pasirūpina savo pareigomis buityje, padūksta su vaikais. Nors draugai juokauja, kad kita gal pyktų, kai vyras šitiek sportuoja ir ko gero tame yra tiesos – jei pati nesportuočiau, man būtų sunkiau suprasti jo poreikius. Vakarais su „Vaikų sporto“ veikla kartu dirbame (organizuojame ir vedame šeimoms sporto užsiėmimus), likusiu laisvu laiku visą laiką praleidžiame visi kartu su vaikais. Kasdieniame gyvenime su vaikais mėgstame aktyvias pramogas ir veiklas. Kai mes visi įsitraukę į aktyvią veiklą (pavyzdžiui, važiuojame Vingio parke ar prie namų dviračiais) jie ramesni, lengviau sukalbami, manau, tai taip pat stiprina šeimą – mažiau nesutarimų, barnių, o ir laiko tokiems dalykams beveik nelieka.

13495151_10154304392579169_2789859856433907905_n

Organizuojate užsiėmimus 4 kartus per savaitę, stovyklos, dieną dirbate kitus darbus. Šeima ir namai. Kaip Jūs viską spėjate ir koks yra tavo balansas?

Taip, iš tiesų, kai pagalvoji, gyvename gan beprotišku tempu. Bet kai veikla tikrai mylima tai ir sunkumai nėra tokie baisūs. Dieną dirbu teisininkės darbą, tad sportas man ir sukuria balansą. Darbe daugiau sėdžiu, tenka spręsti nelengvus klausimus, streso pakanka, kartais pavargstu, bet vakare visada yra  sportas. Atsikratau, kas neigiamo buvo sukaupta per dieną ir grįžtu namo tik su gerom emocijomis. Sportas mane įpratino sudegini stresą ir įtampą per fizinius pratimus. Į mūsų užsiėmimus ateina ne viena pavargusi mama ir man smagu matyti, kaip tos akys šviesėja ir atsiranda šypsenos.

Kaip spėjame? Atliekame iš tikro daug namų darbų, kad kita diena eitųsi easy. Anksti keliuosi, iš vakaro pasiruošiu tai, kas būtina kitai dienai– drabužius sau ir vaikams, maisto lauknešėlius, į darbą atvykstu anksčiau, todėl vakare dar iki kamščių pasiimu vaikus iš darželio, ir iki užsiėmimų dar spėjame visi pavakarieniauti ir pabendrauti. Vakare, kai nesportuojame, būname su vaikais ir nepuolu į buitinius darbus. Tai darome savaitgaliais ir iš tikro labai tikslingai, nes mėgstame kur nors nukeliauti ir kartu praleisti laiką.

Organizaciniams darbams dažniausiai aš paskiriu ankstyvus rytus ir pietų pertraukas, kad nereiktų vakare atimti laiko iš šeimos. Į darbą atsinešu lauknešėlį pusryčiams, užkandžiams ir pietums. Tada galiu nuveikti prie kompiuterio ką reikia.

O kaip motinystė ir bemiegės naktys? Dažna mama negali išlipti iš šio užburto rato. Kas padėdavo atsigauti?

Man vaikų atėjimas iš tiesų buvo stebuklingas – tame visa esmė buvimo, meilės kitam ir kantrybės ugdymo, šeimos bendrumo ir daug kitų dalykų… Pradžioj gal buvo kiek sunkiau, vaikai aktyvūs, naktimis ilgai reikėjo dažnai keltis maitinti ar pasupti, kai dygdavo dantukai, jeigu susirgdavo dažniau reikdavo pasilikti namuose, o aš iki vaikų buvau pripratusi aktyviai leisti laiką. Tačiau Giedrius šaunuolis labai supratingai pritaikė taktiką – sportuodamas nutaikydavo laisvą minutę ir mus su vaikeliu veždavosi į parką ar į senamiestį pasivaikščioti, dažnai žiūrėdavome su mažais vaikais tėčio varžybas, bendravome su jo komandos draugų šeimomis (mamomis su vaikais). Be to, kai susilaukiau vaikelio, panašiu metu susilaukė ir mano sesuo, kelios draugės – tai dažnai susitikdavome pasivažinėti kartu, turėjau su kuo leisti laiką, bendrauti. Mums moterims moteriška draugija reikalinga. Smagu, kad turėjau galimybę pasidalinti motinystės realijomis ne tik su vyru.

13407625_10208267953888699_89267625_n

Kas geriausia padeda atsikratyti nuovargio?

Manau sunkiausias išbandymas motinystėje, kai užsisėdi namuose – buitis, kasdien vis tas pats – tai gali sugniuždyti, kelia susierzinimą ir provokuoja poroje barnius. Todėl labai svarbus yra komandinis darbas šeimoje. Giedrius mane nuo to apsaugojo, laiku išgriebdavo iš namų, išleisdavo abiems sūnums gimus sportuoti, o ir prie buities darbų visada prisidėdavo. Su nuovargiu man tikrai labai padėjo kovoti sportas – abu kartus, jau po dviejų mėnesių, nors man darė cezario pjūvį, pradėdavau sportuoti ir tai man padėdavo jaustis žvalesnei ir laimingesnei. Kai sukiesi namuose ne vienas, daug kas yra paprasčiau.

Vaikų sportas ir stovyklos. Kas toliau?

Norime, kad prie mūsų „Vaikų sporto“ bendruomenės prisijungtų daugiau šeimų, kurios atrastų kitokį laisvalaikį ir propoguotų sveiką gyvenimo būdą ir to mokytų savo vaikus. Norime parodyti, kad sportuoti kartu su vaikais yra įmanoma ir labai smagu bei, kad sportas gali burti šeimą ir padėti jai išlikti vieningai ir stipriai.

 

4

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

LEAVE A COMMENT