Balansas
comments 2

Menamas ketvirtadienis su NOMNOM, mano emocinis alkis ir domino efektas

Tą ketvirtadienį buvo menamas pirmadienis , kai aš nusprendžiau , jog reikia pagaliau susidėlioti savo mitybą. Draugės man vis primindavo, kad valgant be režimo, net sveikas maistas neduoda naudos tiek, kiek organizmui reikia .  Ilgą laiką seku Nomnom. Visada sakiau sau,kad ir mano lėkštė gali taip atrodyti. Tad tą dieną nesugalvojau nei vienos priežasties, kodėl neturėčiau taip valgyti ir aš. Nesvarbu ar namiškiams patiks, bet tai nusprendžiau daryti dėl savęs. Kaip kiti sportuoja, bėgioja ar tylumoje kavutę geria, namus palikus „kaip bus taip bus“, taip nusprendžiau ir aš. Tad štai ėmiausi planuoti savo lėkštės turinį. O žinote ką tai reiškia? Ogi tai, kad planuosi valgiaraštį, planuosi pirkinius ir grįžus nesurysiu jokių ingredientų. Tad savo galvoje reikia išskirti papildomai vietos dar vienam režimui.  Atrasti saiką, planuoti ir neapsiryti. Net nesitikėjau, kad gausis toks domino efektas.

Ar jūs kada nors esate registravę, kada jūs valgote, ką valgote ir po ko valgote? Tie kas valgo prabėgom, gali susidaryti įspūdį jog valgo visai nedaug. Kai sukiesi namie ir dienos reikalų daugiau nei „galiu“ reikia priminti ir prisiverst valgyt tam tikru laiku. Man užteko kelių dienų, kad suprasčiau jog mano nuolatinis užkandžiavimas atstoja pilnus pusryčius, pietus ir vakarienę. Ir ką tai reiškią?

O gi tai, kad mano vargšas skrandis ir kiti jo draugai niekada nesiilsi, jie nuolatos pavargę nuo mano emocinio alkio.

Untitled design

O mano emocinis alkis atsibunda tada,kai mano vaikai jau miega ir man rodos kad atkeliavo nauja aušra, nauja diena ir jau laikas valgyti.

Labai mėgstu save apdovanoti už sunkią dieną arba raminti, kai visai nesidirba, nesibendrauja ar šiaip pilka už lango. Aš tada galiu bet ką suvalgyti , apsiryti, smaguriauti ir tuom be galo mėgautis. Taip, tai yra mano antidepresantas, kuris vakarais mane taip ramina. Kai pradedi stebėti savo valgymo įpročius, pastebi ir informaciją, kuri aktuali, o ir žodžiai krenta atmintin. Rodos žinai, kad vakare valgyti negalima ar ne? Bet visai nesusimąstome, kas su tuo maistu naktį darosi? Kuom naktis skiriasi nuo dienos ? Štai vieną vėlų vakarą, kai taisiausi naktinės arbatos su nekaltais avižiniais sausainiais, draugė man parašo: „po 19val bet koks maistas atsiradęs pilve per naktį tiesiog rūgsta ir ryte ant vis to, mes dar dadedame sveikus pusryčius„.  Štai ir mano fiasko. Nesvarbu koks sveikas tas maistas bebūtų, vakare jis tiesiog pavirsta nuodu. Ir gal todėl aš jau metai, kaip niekaip nesuvaldau savo Egzemos. Nes mano organizme pilna tokio prarūgusio maisto.

Untitled design 2

Tad šį pavasarį dovanosiu sau ne naujus džinsus ar rankinę (nors niekada nežinai) , o pagaliau nuoseklią mitybą, saiką ir suvaldytą Egzemą. Tad kaip man sekasi ? Sunkiai, nes kai planuoji pirkinius yra toks pakylėjimas, tokia euforija. Parduotuvėje taip pat lengvai praeinu pro šokoladus ar bandeles, bet tikroji kova prasideda vakare, kai reikia pradėti rašyt, kai ateina ramuma, tyla ir laikas sau, mudviem. Tada labai sunku nebevalgyti. Kaip numalšinti šitą emocinį brudą? Skaičiau daug ir visi turi savo formules, tikiu , kad ir jūs tokių rasite internete ne vieną.

Bet kol kas mano kova su vakariniu apsirijimu yra miegas iki 23val arba lengvas sportas, pasivaikščiojimas namuose. Svarbiausia yra atpažinti savo emocinio alkio jungiklius. Jis aplanko kartais visai netikėtai, todėl kartais tik po persivalgius mintyse suskamba : „šūdas, vėl persiėdžiau, nebepajudu, o pietūs dar tik už valandos“. Bet kaip Toma NomNom sako :“ visada yra kita diena, todėl nenuleiskite rankų, nepasiduokit“. Nežinojote, kad po bemiegės nakties ryte norėsite būtent cukraus? Nieko kito. Pabandykite save stebėti: savo ir savo mitybos/emocinius įpročius“. Todėl aš jau žinau, kad ankstyvas miegas ir neprikimštas skrandis dovanos man šviesų ir žvalų rytą.

Rašau aš stovėdama, todėl kai dirbu ir man sunku pereiti prie kitos minties ar jas elegantiškai surišti, einu pasivaikščioti aplink savo namų kolonas. Prisipučiau ir kamuolį, padarau kelis prisitraukimus ar ištvermės pratimus, palipu laiptais.  Ir mano galvoje sukasi mintys, kad naktinį rašymą pakeisti į rytinį. Nors rodos , o kada dar pagyvent dėl savęs. Bet suprantu, kad darbo ir dienos ritmą būtina keisti.

Taip!!! Tai yra domino efektas ir patikėkite aš čia ne viską dar papasakojau.

Su pavasariu ir nepasiduokite. Nesvarbu kas tai bebūtų:  metate rūkyti ar startuojate su kokiu nors iššūkiu, ar vėl bandote taisyti santuoką, santykius, ieškotės savojo tikrojo darbo ar pašaukimo. Kaip pati Toma sako: 

„Kiekvieną rytą turime šią puikią galimybę. Neužstrikime. Jei nepavyko, tai nepavyko, tai pamoka, tai atradimas, tai nauja galimybė viską padaryti kitaip. „

as

 

0
Filed under: Balansas

by

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

2 Comments

  1. Laura says

    🙂 ką aš perskaičiau? 🙂 Kažkas pradėjo galvoti apie ėjimą anksti miegoti ?:) Kas traukė mane per dantį už tai? 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *