Balansas
comment 1

Ir aš noriu namuose ramybės

 

Kai gimė vaikai, šeima tapo svarbiausiu gyvenimo reikalu. Nebeplanuoju reikalų visiems metams į priekį. Pasimokiau ir supratau, kad šiame gyvenimo etape bus geriau mokytis ne planuoti, o improvizuoti. Bet vieno dalyko noriu labiau nei ištirpusiu 10kg. Ramybės namuose. Kad juose jaustųsi gerai kiekvienas. Mes, moterys, galime namus sukurti iš nieko ir be 4sienų. Ir kiek ramūs namai dažnai priklauso nuo mūsų pačių ramybės. Mano namų ramybė baigdavosi, kai berniukai ginčydavosi ir kai nesusikalbėdavau su vyru. Tai mane vesdavo iš proto ! Bet per 8 metus gyvenant kartu ,vis dėl to kai ko išmokau ir supratau. Kiekvieni namai turi savo istorijas ir ne viską pritaikysi, bet štai kas padeda man išlikti ramesnei. Tai veikia? Taip, jau veikia.

Švelnus balsas ne tik pasakai sekti, bet ir barnį nuraminti.

Kažkur matyta? Gal dar širytą? Šitas „repeat“ pas mane groja kasdien po kelis kartus. Visur: mašinoje, prieš miegą, parduotuvejė, prie stalo ir tu niekur nuo to nepabėgsi. Ir šitą never-ending ciklą aš stengiuosi nutraukti švelniu balsu.

Rami tėvystė yra kiekvienos šeimos siekis, bet ne visada sutramdome emocijas ir ne visada tikime, kad ramus balsas yra tinkamiausias balsas. Būna rėkdami vaikams prikalbame visokiausių dalykų ir papildomos košės sau prisiverdame kelioms savitėms į priekį. Mes nuoskaudas pamirštame greičiau nei mažosios širdys ir būna nebesuprantame, kodėl jie atsisako valgyti, kodėl nesutaria darželyje ar mokykloje. Kodėl suserga. Kodėl šaukia ar kitaip klibina mūsų nervus. Been there, felt that.

Švelnaus balso verta išmokti, praktikuoti ir stengtis nepasiduoti. Jis kaip pasaka, nuramina, sustyguoja ir pasako „aš tave myliu, net jei būtum ir pats baisiausias drakonas ir viską čia aplinkui sugriautum„.

Su mūsų vaikais yra viskas gerai, tik mes netikime, kad savęs auklėjimas yra pats geriausias vaikų auklėjimas.

Būti ramiam šiaip sau yra viena, bet išlikti ramiam buitiniuose nesutarimuose yra visai kitas dzen lygis. Reikia daug tikėjimo, užsispyrimo ir net kai nepavyksta nenuleisti rankų. Labai gelbsti, kai galima išeiti iš situacijos, iš kambario ar namų ir tiesiog pakvėpuoti grynų orų. Jei reikia išsirėkite į pagalvę, paskambinkite mamai, draugei ar vyrui. Įjunkite jiems filmuką ir lįskite po karštu dušu. Tai yra daug geriau nei juos aprėkti. Užsitaisykite savo mėgstamiausios kavos ar arbatos. Dar labai gelbsti tvarkymasis. Išskirstykite juos į atskirus kambarius ir eikite šveisti grindų, plauti indų, tvarkyti skalbinius. Bet kas, kas užims jūsų smegenis monotoniška veikla. Žinote kodėl? Nes fizinio darbo metu smegenyse išsiskiria endorfinas. Jis yra laimės hormonas ir padeda įveikti stresą, liūdesį ir tikrai pakelia ūpą.

Žinote, viena mano draugė namuose yra tik mama, o tai reiškia, kad ji berniukų neauklėja, jų nemuštruoja, į kampus nestato ir nelaksto rėkaudama. Nes berniukus auklėja tėtis ir iš viso rėkianti moteris yra visai nemoteriška ir nepatrauklu. Kažkada su ja labai nesutikau, nes aš ir buvau ta muštruojanti mama. Man buvo baisiai gėda, bet dabar matau, kad švelnus balsas nuteikia daug geriau nei griežtas, o ir nesutarimai greičiau pasimiršta.

Kažkada skaičiau apie rėkimą ir man labai įstrigo viena mintis: “ jei rėkimas skatina jūsų vaiką geriau mokytis, tvarkingiau laikyti savo daiktus ar labiau gerbti artimuosius, turbūt jūs labai džiaugsitės, jei už klaidas ataskaitose jus aprėks vadovas ar kolega. O už nešvarius indus ar bereikalingus pirkinius  jus aprėks sutuoktinis. “ Taip. Nejaukus pavyzdys, bet kai situaciją apsuki, ji pasidaro daugiau nei aiški. Ar ne?

Jis nėra kvailas, jis tiesiog ne visada tave supranta

Taip, nesupranta, bet myli. Todėl ir veliasi į visokias diskusijas, ginčus ir barnius, nes nori suprasti, kodėl mums visa tai reikalinga ir reikšminga. Kaip su juo nesibarti ? Aš nežinau, nes kartais tas kas veikė aną kartą, nebeveikia šį kartą. Formulės čia nėra, per daug kintamųjų ir nežinomųjų. Kiekvienoje šeimoje yra sava istorija ir tai kas tiko draugei ar mamai, visi netiks mums. Bet yra vienas dalykas (požiūris), kuris tikrai palengvina situacijas.

Mes kartais iš vyrų reikalaujame ir tikimės to paties kaip iš moters. Ir kai jiems nepavyksta, mes labai pykstame. Jaučiamės nemylimos, nesuprastos ir kartais kvailos.

Mes esame skirtingi. Taip jau yra ir tai yra gerai. Jiems yra per daug mūsų pasipasakojimų, begalinių pasvarstymų, persigalvojimų  ar kai mes garsiai gvildename problemas. Jie nori situacijos apibendrinimą gauti trijuose sakiniuose. Ir viskas.  Jie kitaip planuoja laiką, jie kitaip rodo meilę, jie iš tiesų sugeba atjungti smegenis ir apie nieką negalvoti. Ko aš tikrai kartais pavydžiu. Jie užsiima seksu, mes mylimės. Jiems patinka daiktai, mums santykiai. Jie uždirba, o mes paskirstom. Jie pastato namą, o mes sukuriame namus. Jie saugo, o mes auginame. Mes skirtingai mąstome ir skirtingai suvokiame. Skirtingai reaguojame į stresą ir jį įveikiame. Kiekvieno savybės yra nuostabios ir jų nebelyginkime. Kiekvieno savybės mums turi būti kaip stiprybė. Mes esame emocijos, kurios reikalingos jiems, kad širdis nesustabarėtų. O mums reikalingas jų stabilumas, kad pagautos n-tojo įkvėpimo nenuskristume į debesis.

Cituosiu ne savas mintis : “ Jei mes ,moterys, sunkiai viena kitą suprantame, tai ko tikėtis iš vyro ?“. Tiesa ar ne? Tad let it be. Sakote, kad pas jus nieko neišeis? Ir tokie dalykai neprigis? Pradžioje gali būti visko, bet po 100-tojo karto tikrai pajausite, kad bumerangu namuose sukasi ne įtampa, o ramuma. Vaikai bus ramesni, nes žinos, jog su savo uraganais gali ateiti ir nurimti pas jus, o vyras jausis labiau mylimas už tai, jog jį priimate tokį koks yra. Ir taip prasidės domino efektas . P.S. kiekvienam efektui savas laikas. Kantrybės ir ramybės.

 

 

 

0
Filed under: Balansas

by

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

1 Comment

  1. Labai patiko!!! Viskas žinoma ir, rodos, aišku… metų metus nesikeičiančios tiesos apie „moteris iš Veneros“ ir „vyrus iš Marso“, BET kartais (ta prasme – vėl ir vėl) reikia tai išgirsti ar perskaityti dar ir dar kartą, kad stabtelėtume, pagalvotume ir pagaliau pradėtume „teisingai“ elgtis… bent kartais, iki kito minčių ir požiūrių perkratymo :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *