Pokalbiai
comment 1

Apie mezginius rūke ir mamos balansą kaime. Neringa Rūkė.

 

Skaičiau Neringos man siųstą laišką su atsakymais ir norėjau pas ją prie pečiaus šiltos kavos. Prisiminiau tiek daug apie savo vaikystę, savo buvusius namus kaime ir ūkį. Basas kojas kieme ir murzinas rankas valgant obuolius ar mamos blynus. Šios mamos gyvenimo balansas kaime, kur namuose daug vaikų, daug reikalų, mezginių ir tikros romantikos.

Šios fotografijos priklauso Raggana Photography

Kuom kaimas skiriasi nuo miesto? Tau, judviem su vyru ir vaikams.

ragana ruke 3

 

Apie kaimo ir miesto skirtumus galėčiau kalbėti ilgai. Visų pirma, tai kitoks gyvenimo ritmas: SLOW. Čia viskas priklauso gamtai: augalai, gyvūnai, žmonės. Rytas prasideda su aušra, kuomet viskas bunda , o darbus norisi baigti kai saulė nusileidžia. Būna naktinėjam, būna visas vakaras užsakymams ir mezginiams ar paskutiniams dienos darbams. Miesto gyvenimas prikimštas skubėjimo, reklamų, nereikalingos informacijos, daiktų, paslaugų ir visko, kas nelabai reikalinga ir visiškai neprasminga. Kaime nereikia įvaizdžio. Išsilaisvini ir turi erdvę tiesiog kvėpuoti. Būti savimi.

Be abejo yra ir kita medalio pusė: mieste gyvenimas yra patogesnis ir lengvesnis. Čia niekas neateis žiemą ir nenukas tavo sniego iki namų, neįjungs šyldimo ar nepastatys vaikų žaidimo aikštelės. Kaime reikia nuvažiuoti ne vieną kilometrą, kad surastum parduotuvę, o ir suradęs negali būti tikras, kad ten bus to ko tau reikia. Pavyzdžiui cukraus. Tada tenka gerti nesaldintą kavą. Ir visgi, po tokių daugybės nuotykiu pradėjome kitaip žiūrėti į paprastus dalykus: tas pats mėgiamos kavos puodelis su cukrumi, tekantis vandenuo iš čiaupo, elektros lemputė ar skalbimo mašina. Miestas ir kaimas, mano nuomone, yra du skirtingi pasauliai su skirtingomis vertybėmis, kitokiais ritmais ir daiktais. Kaime bendraujama šilčiau ir atviriau, ko mieste kartais sunkiai randi net tarp draugų.

Kai gyvenau mieste, žavėjausi milijonu dalykų, kurie supo kaimo žmones. Jie nesuprasdavo kodėl aš tai džiaugiuosi tais daiktais. Mieste už jų originalumą didelius pinigus mokame, o jiems nieko negaila : „Nori? Imk. Pilna tokio šlamšto turiu„.  Dabar pati taip gyvenu. Visi tie daiktai, kurie kažkada kerėjo savitumu ir autentiškumu, tapo mūsų kasdienybe ir to vaikiško džiugesio daug mažiau. Daiktas yra tiesiog daiktas, kuris man duoda kažkokią naudą, arba ne. Kaime aš tiesiog esu laisva, as esu savimi. Aš čia gyvenu.

Kokia yra tipiška jūsų šeimos dienos rutina?

Paprastai mes keliamės prieš penkias. Toliau priklauso koks tai metų laikas. žiema tai ar vasara. Nuo oro: saulė šviečia ar lyja, nuo to kaip aš, mes visi atskirai ar kartu jaučiamės. Netgi priklauso nuo gyvulių. Daug laiko skiriam jiems pavasarį, kuomet reikia juos išvesti iš tvartų, susipirkti naujus, juos parsivesti, įkurdinti, stebėti ar viskas gerai, gal ko trūksta ir tt. ir pan. Čia kaimas.

Kavos puodelis prie ugnies ar terasoje žvelgiant i besileidžiantį rūką. Žinoma, jei tai yra mokslo metai, ruošiame vaikus ir išlydime į darželį ar gimnaziją. Tuomet pusryčiai. Ūkis. Įvairūs reikalai su darbu. Vakarop grįžta vaikai ir tada prasideda tikras šurmulys: juokas, diskusijos, pamokos, žaidimai, vakarienė – tai yra dienos kulminacija, kuomet būna labai daug visko ir būtinai vienu metu. Kai jie suminga ateina tylos metas, kuris skirtas man pačiai, jam, laiškams, knygai ar geram filmui.

Vasaros laiku būna kitaip. Beveiki visą laiką leidžiame lauke, nes čia yra tiek daug visko, kad net kartais norisi, kad para būtų ilgesnė, o savaitė turėtų daugiau nei 7dienas. Gamta ir jos ritmas praturtina rutiną, kai mieste būna ir nepastebi metų laikų pasikeitimų.

Koks yra jūsų šeimos ritualas?

Mes turime vieną be galo svarbų : vakarieniaujame visada visi kartu. Tai yra mūsų šeimos laikas. Ir jame būna sutelpa tiek visko daug: mes išmokstame skaičiuoti, dalintis, juoktis, kalbėti, draugauti, užjausti, išgirsti.

ragana ruke

Kaip ir kada tu dirbi? Kaip tau gaunasi išlaikyti balansą tarp namų ir darbo?

Jei atvirai, aš dirbu visada. Savas verslas neturi darbo valandų. Nauja idėja, naujas projektas ar modelis gali šauti į galvą bet kuriuo metu. Tad belieka tai tik užsirašyti ar užsimesti eskizą. Santykiai su šeima: vyras, vaikai – tai irgi yra darbas ir tai reikalauja laiko, pastangų, atidumo, dėmesio. Vaikams reikia labai daug dėmesio, nedalomo ir nepertraukiamo. Jau vien kol nukerpu 100 nagučių – aš tikrai užtrunku. Kaip ir visi kiti maži darbeliai darosi savu ritmu.

Pats žodis „darbas“ gyvenant kaime igavo kitą reikšmę, nei kai gyvenau mieste. Tada į darbą ryte išvažiuoji ir vakare grįžti. Tiek ir to darbo, bet labai pavargsti.O čia, kaime,  darbas yra ir gyvenimo būdas ir rutina, bet nuovargis čia labai malonus. Darbas nelaukia ir pats nepasidaro. Nubundi ryte ir žinai, kad šiandien būtinai reikia parašyti siūlų tiekėjui, užsakyti etiketes, paskambinti del grūdų, išskalbti uniformą, perkelti ožkas ir tas sąrašas miestiečiui rodosi toks begalinis. O iš tikro, imi ir darai. Tai tiesiog toks gyvenimas ir mieste mums jau būtų nuobodu. Mes jau nebegalime be savojo ūkio, kurį plečiam kiekvienais metais. Mes nebegalime be savo Rūkės prekinio ženklo ir tos veiklos, kur išsiliejame kūrybiškai. Mes negalėtume nieko be savo penkių vaikų, nes kitaip būtume surūgę, daug bambėtume ir nepatenkiti niurzgėtume.

ragana ruke 2Kokie yra maloniausi atradimai pradėjus gyventi kaime ir kokie buvo iššūkiai?

Pradėjus gyventi kaime, atradimų ir iššūkių buvo tiek, kad sunku ir nupasakoti. Pačioje pradžioje mūsų laukė vien tik iššūkiai. Buvo tikrai sunku, nors tuo momentu man taip neatrodė. Gyvenau tada su rožiniais akiniais ir gal dėl man buvo lengviau adaptuotis. Žinote, nebuvo elektros, svarbiausios buitinės technikos, BANKOMATO. Banko kortelė tapo beverte nes čia visur ir viskas tik grynais. Parduotuvėse tik alus ir cigaretės, jokių prekybos centro akcijų ir atrakcijų. Mes abu be teisių ir be mašinos. Autobusiukas pro mus pravažiuoja tik kartą per savaitę.  Nebūtu taip graudu, kaip juokinga. Kažkokie hipiai? Menininkai? Ar šiaip nesveiki? Vietiniai tikrai sukiojo pirštą prie smilkinio. Tėveliai irgi nelabai suprato nesuprato kodėl, o ir draugai laikui bėgant atsisijojo.

Rožiniai akiniai nublanko ir per tą laiką supratome, kad šioj avantiūroj atradome save ir vienas kitą. Vienas mūsų draugas mums paskė: -„Jus kaip graikinis riešutas. Susiklijavusios dvi puselės“. Jis teisus, nes gyvendama čia, kur nėra blizgučių ir nereikalingų daiktų, pamačiau, išgirdau ir pajutau savo vyrą. Gyvendama mieste net nežinojau, kad vyras ir moteris gali pasiekti tokio lygio santykius. Pasirodo vyras gali būti draugu, partneriu, pašnekovu ir antra mano puse. Tai yra mano didžiausias ir šviesiausias atradimas, gyvenant čia. Tad ir iššūkiai nebegąsdina, nes kasdien mudu vis stipresni.

Ką patartumėte ar įspėtumėte tuos, kurie taip pat „vat 1/2/3 viską metu ir atsikraustau į vienkiemį“?

Imkite ir tai padarykite ! Dabar! Gyvename tik  kartą. Jei yra toks vidinis noras, neužgniaužkite jo. Ir apskritai, visai nesvarbu ar norite kraustytis į kaimą ar į New York’ą, o gal keisti darbą, gyvenimo buda, draugus ar batelių spalvą. Jei užduoti teisingus klausimus, kurie padeda atrasti savą kelią, tai ir patarimo  nebereikia. Ypač jei atsakai kartu su širdimi. Eini, darai ir žinai, kad tai tavo.

Aš jau žinau, kad visi keliai, kad ir kurį pasirinktum, turi pakilimų ir kritimų. Būna suku, norisi viską mesti ir pasilengvinti, bet tai juk ir yra gyvenimas. O mes esame čia tam, kad gyventume. Nebijokite to.

6

1 Comment

  1. As says

    Mes kazkada lygiai taip pat- surmuliavom mieste, po to uzsienio didmiestyje… Kai atsiranda vaikai, supranti, kad tau reikia buti su jais ir del ju, o ne del klubu, prekybos centru… Draugai?! Jie ras jus ten kur jus busit, jie tikri…
    Tad lygiai taip pat persikelem i kaima ir jau 5 metai niekur kitur but ir nenorim… Gyvendama bute, zinojau, kad tai yra vieta kur mes griztam permiegot, o dabar mes zinom, kad ten kur griztam miegot yra musu NAMAI!
    Teksto herojus as pazistu, ir ne karto nepagalvojau, kad jus „nenormalus“ jog persikelet i kaima, o visiems sakydavau, va kokie zmones saunuoliai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *