Judėti drąsiai ir kantriai link savo aukso viduriuko.

Aš taip pat norėjau surasti savo auksinį viduriuką. Buvau 2 vaikų mama ir aš niekur nespėdavau. Rytais keldavausi kūliais ir po darbo lygiai taip pat bėgdavau su vaikais po būrelius, o po to į namus.  Ir toks nesibaigiantis ratas. Visada neišsimiegojusi ir visada pavargusi. Kad sėdžiu ne savo rogėse, supratau kai darbe man velniškai pritrūko kūrybinio proceso. Rašiau, bet kaip ir kitiems dalykams trūko laiko. Ko tiksliai man tada norėjosi, aš nežinojau. Bet aš labai aiškiai suvokiau, ko nenoriu ir kas mano šeimai nebetinka.  Nenorėjau keltis su skaudančia galva ir nerimu. Nenorėjau jaustis kalta, kad jie vėl serga ir norėjau pati juos slaugyti ir gydyti. Nenorėjau namiškių taip ilgai nematyti. Nes natūralu, kad po to nelieka bendrų sąlyčio taškų. Tada barniai, nuoskaudos ir kaip visada „aš neturiu laiko ir nervų su šita krūva tvarkytis“.

laimingas viduriukas

Ir kartą prie puodelio arbatos mano kaimynė pasakoja apie Liną Danienę ir Svajonių Dirbtuves. Kad beveik visi jos „studentai“ startuoja su savo projektais ir vėl atranda gyvenimo džiaugsmą. Galvoju: “ pagaliau bus asmuo, kuris mane supras, patars ir nukreips tinkam linkme“. Tada Lina buvo labai užimta ir mudvi teturėjome vos 2 susitikimus. Bet man pakako. Žinote koks jausmas, kai kalbi su ja apie savo planus ? „I will do it“ ir nesvarbu kiek tame plane nežinomųjų. Nesvarbu ,kad tu be verslo plano ir be pinigų. Aš tada skrajojau ir pamenu skambinau mamai ir sakau: „viskas, rašau pareiškimą ir einu“. Mama džiaugėsi, girdėdama mano džiugesį: „bet kur vaikeli tu eisi?“. Nuo šio sprendimo mane saugojo ir Lina: “ šitokiam žingsniui reikia taupyti ir spontaniškumas tau tik pakenks“. Vyras pirštu prie smilinio sukiojo: „pupa, mes turime poną Banką“. O taip… Dar tada ir nevalstybinis vaikų ugdymas. Skaičiavau ir galvojau nusišausiu, kiek mes turime daug išlaidų.  Tai ką man daryti? Toje situacijoje likti nenoriu. Arba dabar ar vėl niekada.

Kai nurimo mano emocijos, Lina mane pakvietė atlikti Wealth Dynamics testą ir geriau pažinti save ir tuos su kuriais gyvenu ir dirbu. Pamenu draugės žodžius : „o tau dar neaišku, kad tu ne buhalterė, o kažkokia menininkė„? O taip!!! Testas tai dar labiau užtvirtino. Sužinojau kodėl mano ir kitų nuomonės susikerta ir kokių man žmonių ieškoti savo projektams.

Kas buvo toliau ? Ogi darbas su savimi ir negerais darbo įpročiais. Keisti požiūrį į save ir aplinką nėra lengva ir saldu. Bet aš buvau rimtai nusiteikusi rasti tai, kas miela mano širdžiai ir patogu mano šeimai. Štai kokias Linos mintis aš pritaikiau sau:

Susitelk ties vienu projektu ir nesiblaškyk.

Kas yra kreatyvas žino, kaip yra sunku dirbti ties vienu reikalu. Generuoti idėjas mums yra tas pats kaip lengvai pasvajoti, galimybes mes matome visur. O išsirinkti vieną ir neturėti nieko kito, mums yra iššūkis.

„Viktorija, tu esi prakeikta turėti per daug idėjų“ -Lina Danienė.

Lina mane barė, kad taip mėtausi ir gaištu laiką. Kad man tai maišo supratau po beveik 2metų. Su idėjomis reiki dirbti taip : iškratai ir pasirenki vieną. Kai rašiau tekstus savo Virtuvei, buvo krūvos nebaigtų straipsnių, kurie taip ir liko neparašyti. Idėjos geros, bet mano mintys jau nebe ten. Išmokau nebeužkrauti savo galvos geromis mintimis, nes tai iš tikro yra tik informacinis triukšmas, kuris blaško ir trukdo. Ir šia taisykle vadovavausi ,kai kūrėme Blogų katalogą GERI BLOGAI. Nieko nerašiau ir nieko papildomo nekūriau. Su trimis vaikais to laiko ne tiek ir daug, tad tas visas laisvesnis ir buvo skirtas jam vienam.

Tu neprivalai viską padaryti pats. Su komanda gali nuveikti daugiau nei pats vienas.

Nežinau gal vaikystėje neturėjau pakankamai erdvės išreikšti savo savarankiškumo, kad iki pat tada mano devizas buvo : „aš pati“. Moku nemoku, bet pati. Tas kuris dirba vienas, dažniausiai bijo pasitikėti kitais. Neva jie nepadarys taip, kaip jis įsivaizduoja. Man taip pat reikėjo išmokti paleisti, jei vaizdas kitoks. Neprastas, bet kitoks. Pamenu Linos pamokymą: „kam tau su kastuvu po laukus duotis, jei geriau su komanda sukonstruoti traktorių ir per dienelę visą tą lauką apeiti?“.  Taip, jau geriau gaišti laiką geros komandos paieškai, kad po to būtų galima kalnus drąsiai versti. Tad aš pasiskelbiau, kad ieškau komandos kuriant blogų katalogą. Ir kai aš radau IT guru, man beliko tiesiog juo pasikliauti, nes jis žino ir moka daugiau nei aš.

Naudok tuos resursus, kuriuos turi.

Kai pradėsite naudotis šia taisykle, jūs nustebsite, kiek mažai tereikia. Na mažas pvz. Jūs gerai rašote ir tai daugeliui patinka. Ko jums reikia? Kompiuterio, interneto ir laiko. Viskas. Neturite fotoaparato? Imkite savo išmanųjį telefoną ir registruokitės Instagrame, jūs nepatikėsite kokia ten didelė duomenų bazė ir kiek aš pati ten randu blogerių, bendraminčių r profesionalų. Neišmanote marketingo ar nežinote kaip sutvarkyti foto su adobe photoshop’u? Youtube yra visas archyvas tutorial ir istorijų, kurie jums pažingsniui viską parodys ir papasakos. Tik rašykite tikslius raktinius žodžius. Būkite ten, kur jums reikia ir tegu jus pamato, tas, kas jums reikalingas ir žavingas. Nereikia savęs išbarstyti visais įmanomais kanalais. Jums reikia kažko dar? Darykite mainus ir  prisidėkite prie kitų projektų, padėdami jiems pasiekti savo tikslus. Dažniausi starto resursai yra Laikas ir Noras. Visa kita ateina savaime. Startas gali būti turint visišką basic.

Nesvarbu kokiais mažais žingsniais eisite link tikslo, svarbu juos žengti. Gyvenimas banguotas, kartais darbai eisis greit, kartais teks padaryti pertraukas. Bet svarbu move on.

Galima skaityti vieno sakinio motyvacinius šūkius ar knygas, kurios tariamai pakeitė kažkieno gyvenimą. Bet daryti tai, ko dar niekada nedarei, reikia drąsos. Nes jei nori būti ten, kur dar niekada nebuvai ar turėti ko dar neturėjai, reikės elgtis taip, kaip dar niekada nesielgei. Tau reikės drąsos suklysti, būti savimi , gal net ilgai ieškoti, prašyti pgalbos ir belstis tol, kol pagaliau atidarys (tai yra bandyti tol,kol gausis).

Tarp mano užrašų puslapių yra štai ši nuotrauka. Galvojau ją įsirėminsiu ir laikysiu kur nors matomai. Bet man ji kaip simbolis, būti drąsiai ir tiesiog daryti.  Aš prieš 2 metus tiesiog išdrįsau paprašyti JuliaJanus kūrybinės komandos ją man atsiųsti. Gavau ir buvo WOW !!!

Taip pat išdrįsau dalyvauti darbo atrankoje. Jo žinoma aš negavau, bet gavau kai ką kitą. Viziją mano pačios darbo aplinkos. Pamenu ėjau per siuvimo dirbtuves ir negalėjau atitraukti akių nuo tos visos kūrybinės magijos: tikrai jutau, kad daugelis čia dirba mėgstamus darbus, ant milžiniško stalo iškloti audiniai, brėžiniai ir iškarpos. krito saulė per didelius langus, ryto šypsenos ir pokalbiai. Galėjau sėdėti ten kampe ir akimis ryti tas akimirkas, kaip žmonės kuria. Tas auksinis viduriukas. Ar jį jau turiu? Aš pakeliui. Mėgaujuosi ir kantriai judu link.

 

12

Viktorija Povilienė

Naminė vaidilutė, kuri kepa, verda, skaito, rašo... Sukasi namuose su tekstais, karpo turinį ir įkvepia kitus kurti, nepasiduoti ir mėgautis tuom kas yra dabar.

6 Comments

  1. Atsakyti

    Kurmanoraktai

    27/09/15

    Koks puikus postas! Labai ikvepiantis 🙂

  2. Atsakyti

    Julija

    27/09/15

    Perskaičiau ir vėl norisi tiesiog padėkoti. Ačiū.

  3. Atsakyti

    Jurgita

    20/10/15

    Labai patiko skaityti, ačiū. Pati esu trijų vaikų mama, auginu juos šešeri metai, bet jau seniai savęs nematau kaip buhalterės 🙂 Blaškausi, bet tikiu, rasiu save 😉

  4. Atsakyti

    Vaida

    09/01/17

    Ačiū, puikus postas, įkvepiantis, atradau save jame, esu kelyje priimti ryžtingą sprendimą, kuris pakeistų mano kasdienybę, mintis, savijautą, mano gyvenimą. Nėra lengva priimti sprendimą, kai esi atsakingas ne tik už save. Todėl aš mažais atsakingais žingsniais, bet labai pakeliui. Ko noriu jau tikrai žinau, beliko susidėlioti aplinkybėms 😉 Jeigu norite kas nors prisidėti prie to mano, atradusios save, ryžtingo žingsnio, kviečiu kartu sportuoti darbo vietoje su http://www.sportasdarbe.lt ir tikiu su mano trenerių komanda atneštume gėrio ir pokyčių ir Jums 🙂

  5. Atsakyti

    Laura

    09/01/17

    Super. Ir aš jau kelintą kartą kartoju. Taip patinka skaityti tavo rašytus straipsnius, kaip tu rašai 🙂

    • Atsakyti

      Viktorija

      09/01/17

      Kaip ačiūūūūūū 🙂
      Kaip yra gera rašyti, kai taip skaito 🙂 ir dar atsiliepia 🙂

LEAVE A COMMENT