Pokalbiai
comments 7

Atvertas mamos silpnumas. Dalia Babkova

Taip dažnai tiesiog velkuosi dienoje. Pastaruoju metu sunkiai vaidinu sukurtus gyvenimo vaidmenis. Net šypsotis sekasi sunkiai, kai tai darydavau tiesiog natūraliai. O kai jau šešiolika mėnesių nei vienos nakties neišsimiegi, – šypsotis sunkoka. Tiek mėnesių maitinu dukrą.Širdis skauda. Taip trūksta gyvybės išvargusiame mano kūne.

Dienos rutinoje ir vaikų burzgesy dažnai norisi tiesiog išnykti, tapti nematomai, niekam nereikalingai. Būti tiesiog sau! Nemoku užgniaužti noro kalbėti, dažnai išrėkti susikaupusį pyktį ar nusivylimą; kažko vis noriu ir to „kažko“ neturėjimas vis kankina. Skauda! Užeina „nebegalėjimo“ būsena. Jei kreipčiausi į psichiatrą, man išrašytų miego atostogų, nes esu kamuojama nuolatinio nuovargio ir neišsenkančių pykčio emocijų.

Po tokių proveržių, vis klausiu savęs: „kas aš tokia?“ Vargšė, deja be palaiminimo (iš Biblijos Mt 5,3). Tik ta, kuri nesusitvarko su savo emocijomis.

Kas man padeda?Susitikimai su drauge. Tai gali būti internetinėj erdvėje, tiesiogiai ar telefonu. Taip, yra jausmas, kad nesinori būti nepatogiai ir gramzdinti kitą į savo sunkumus, bet išdrįstu! Man reikia! Dažnai susitikime imu verkti. Nemalonu, bet išlaisvina. Taip geriau, nei nematomas, vidinis verksmas, kuris labai skausmingas. O tikros ašaros atveria širdį ir susitikimą padaro tikrą, nuoširdų.

Kiek daug kartų esu patyrusi, kai kalbiesi, esi šalia, bet nesusitinki, nes esi nesąžininga ir vaidini kitą. Apsimetinėji, kad viskas gerai ir esi stipri, kai iš ties jautiesi pačiu silpniausiu žmogumi pasaulyje. O tai nuodija širdį! Išdrįstu būti sąžininga ir atvira, išsipasakoju ir paprašau man reikiamos pagalbos ar patarimo. Atveriu savo tuštumą, kad esu netobula ir nebesusigaudau savo gyvenime; kad esu kamuojama pykčio ir nuovargio. Pasirodo, atvertas silpnumas, atveria ir kitos mamos tokį patį silpnumą. Dviese pasidaro lengviau!

 

4

7 Comments

  1. asta says

    Viską ką parašei yra tikrų tikriausia tiesa. Gailiuosi tik vieno, kad anksčiau nepradėjau gerti stiprinančių organizmą papildų (skirtų maitinančioms), o vėliau, kai nutraukiau maitinimą per vėlai pradėjau gerti nervus raminančius papildus (užtenka žolinio pagrindo su vitaminu B). Ilgai kankinausi, o galėjau daug anksčiau atsistatyti. Ramybės ir stiprybės, tau, Dalyte.
    Asta

  2. Goda says

    Ačiū, kaip tik taip ir jaučiuosi…Gera skaityti, kad esi ne vienas su savo pykčiu…

    • Viktorija says

      Mes mamos esame visos pervargusios, visada kaltos, visada nepamiegojusios ir visada galvojam kad nepakankamai viska gerai darome. Goda, Visko pakanka. Atsipusk:) jei nori parasyk man emailiuka 🙂

  3. Pingback: Atvertas silpnumas | Gyvos istorijos

  4. Atrodo kad rasyciau as..tai taip apie mane siuo metu.. atrodo kad buksuoju su viskuo, ir kuo toliau tuo labiau, dziaugiuos supratus kad ne viena

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *