Tai, apie ką svajojame vaikysteje, tampa mūsų realybe veliau. O kokia realybe gali atsitikti, jei vaikystėje nesvajojome?

Žinot, kaip būna namuose, kai juose visi vaikai ? Mano atveju būna 3 ir kartais būna labai tirštas veiksmas. Aš kartais tai vadinu bardaku. Čia kai vienu metu įsisiūbuoja visi pasauliai: vienas stato, kitas eksperimentuoja, o ji dainuoja. Ir būna garsiai. Taip garsiai… Kai mintimis esu kitur, visa tai tampa iššūkiu jaustis patogiai tame, kas

Galima susitvarkyti namus per valandą? O kas geriau: strateguoti ar reaguoti į kontekstą?

Kažkada dalinausi šia Lavazza kalendoriaus nuotrauka, kaip savo idealios motinystės vaizdu. Jame tilpo viskas: kūrybiškumas, vaikai, ta pati kava ir kaip matote mano lengas bardakas arba sava tvarka. Kai gyveni vienas tai niekam nemaišo, nepertraukiamas procesas ir savaip surikiuotos idėjos. Dirbi ir viskas priešais tavo akis. Patogu. Tiesiog patogu.