Latest Posts

Po vieną dalyką kiekvienam mėnesiui. Dėl savęs.

one-good-thing-about-music-when-it-hits-you-you-feel-no-pain

Nauja metų planuotė, kalendorius ir pažadai sau: daugiau to gyvenime nebedarysiu, su anuo nebedirbsiu, būtinai atsiprašysiu, daugiau jokių spontaniškų pažadų, be skolų ir impulsyvių pirkinių, minus 5kg ir gal dar sutaupyti atostogoms. Panašiai dariau ir aš: nusipirkau naują darbų knygą, peržvelgiau anuos metus ir mintijau apie atėjusius. So what’s next? Noriu jaustis gerai ir ramiai laikyti balansą arba nelaikant jo, nesijaudinti. Nusprendžiau prisijaukinti kai kuriuos dalykus ir step-by-step juos pinti į savo kasdieną. Kantriai ir be jokios iliuzijos. Sudėliojau jų 12. Tad kiekvienas mėnuo bloge bus +- dedikuojamas vienam jaukiam dalykui. Simple.

 

12-nauju-iprociu-kuriuos-galima-prisijaukinti-2017-del-saves-ir-savo-geresnes-savijautos-6

Kodėl taip gerą rašyti naujus planus? Nes tai veikia kaip shopping’as. Reikalas, kuris tave pagražins, pagerins, sukūdins, prašviesins ir pan. Nesvarbu kiek kainuos, nesvarbu jei skolinsiuos. Noriu. Nerealiai noriu!!! Kai  rašiau 12tuką, norėjosi viską sukišti į vieną mėnesį ir pagaliau tapti geresne savęs versiją. Bet oi…STOP. Jau esu pasimokius. Galvoje tiesiog nėra tiek daug laisvos vietos visiems pokyčiams iškart.

Tarp švenčių mus aplanko tokia keista nuotaika ir norisi keistis. Veikia tarpušventis, išsvajotos dovanos, jutiesi pakylėtas. Norisi pagaliau susitvarkyti ir tai padaryti. Man norėjosi Virtuvės remonto, perdažyti baldus, kaikuriuos tiesiog išporceliuot, įkalbėt jį pagaliau prisukt karnizus užuolaidoms. Bet šį kartą kitaip. Startuosiu paprastai, gerdama daug vandens. Žinote, tikiu, kad maži dalykai išjudina didesnius. Tad nenustebsiu, jei all-in-all tų dalykų metų gale bus daugiau.

Jeigu ką, susišaukiame instagrame #12dalyku

Balansas 2016-ais ir kantrybė jo beieškant

1

Kaip išlaikyti balansą ir laikytis plano, jei kasdien vis kas nors keičiasi? Bergždžia planuoti, you just go with the flow. Stebėdavausi mintyse ir klausdavau savęs, kaip aš tai padarysiu? Namai/darbai/vaikai/laisvalaikis/Jis/Aš. Kaip? Laiku į mokyklą, laiku deadline’as, sriuba per pietus, bet ne pavakariams. Krūva skalbinių ne į tą patį kalną, bet į spintas. Ne kartą prasitariau, kaip prasmegusi būdavau toj savo kasdienybėj. Tas neišpildytos pareigos jausmas ir nerimas. Neaiškus nerimas, kad kažkas bus ne taip, kad kažkodėl reikalai ims ir grius. Ir štai per šias Kalėdas, kol šveitė namiškiai pusryčius, skaičiau Algirdo Toliato interviu Lamų slėnyje ir rodos kažkas viduj aprimo.

„Veik, lyg viskas priklausytų nuo tavęs. Melskis, lyg viskas priklausytų nuo Dievo. “ Dirbti nuoširdžiai ir tikėti, kad viskas bus gerai.

Paprasti žodžiai, ne kartą girdėti, bet šiam kontekste jie rodos mane labai ramino. Pasitikėti Dievu. Pasitikėti ir tikėti, kad viskas bus gerai arba neužplakti savęs už tai, jei rezultatas nebus pagal planą.

Per Kalėdas gavau Kunigo Algirdo knygą ir vartant puslapius, kiekviena pastraipa vat taip paprastai ir krito į širdį, kaip trūkstama puzzle. Kai skubi, nepastebi tų stebuklų nestebuklingose vietose. Nebejauti tarp eilučių, nebeišeina nuskanuoti jo nuotaikos veide. Nebesusigaudai, kodėl pykstasi vaikai. Kai skubi, nerimauji. O kai nerimauji, bijai, nepasitiki ir tada Sveiks/Valio užburtas ratas.

untitled-design-6

Tad kokie tie 2016?

Namai (namiškiai). Kasdien vis kažkas naujo. Pokyčiai. Juokinga, jog tai yra bene didžiausias pastovumas. Pradedant nuo to, jog mūsų mažoji ūgtelėjo ir ne tik kad pasiekia durų rankenas ir gali suvaikščioti visur kur negalima. Ji savarankiškai valgo(tiapa liapa), su daug kuom nesutinka. Ne viskas patinka, ne visada priima pagalbą ir dažniausias žodis į viską yra NE. Ir kaip supratau, šis jos periodas tęsis dar ilgai. Kaip kiti? Vyresnėlis mėgsta strategiją, simetriją, goal driven vaikas. Kitam yra kaifas išardyti ir surasti, ką slepi kruopose, išmontuoti, suplėšyti, sutraiškyti ir kartais ką nors aplipinti plastelinu. Anais metais  man rodos jis pasiekė master lygį. Ar jie sutaria? Hardly, bet mudu su vyru nenuleidžiam rankų.

Mes vienas kitą veikiame. Asimiliacija. Jie veikia mane, aš veikiu juos. Aš veikiu jį, jis veikia mane. Nuotaikos keliauja, būna, kad ir užsibūna. Visko buvo. Ne kartą girdėjau iš vyrenėlio ir jo, jog jie mielai išmainytų tą kompiuterį arba kur pradangintų. Nori nenori, bet kai darbas yra home based, darbas tiesiog visada su tavimi. O aš bariausi su savimi, kad vėl neištesėjau pažado būti kartu, kad ir nieko neveikiant. Tad, kai ankstyvais rytais nebepakako laiko darbams, supratau, jog pats laikas juos perkelti į kitas patalpas. O namuose pasilikti tik tai kas įkvepia, pakelia nuotaiką ir nieko tokio jei nukelsim reikalus vėlesniam laikui.

Studija. Dar pavasarį blaškėmės, bet vasarą stebuklo dėka, su kolege Ugne įsikūrėme Jakšto 9. Ten kur teatras, maži knygynai, tapytojai ir šiaip maker‘iai kreatyvai. Ir tai buvo idealus startas. Nuo tada kelias dienas per savaitę aš dirbu full time, o nuo rudens ankstyvais šeštadienio rytais lekiu savų reikalų: pasibūt su savimi, skaitiniais, darbais, tekstais ir šiaip vaikščioti senamiesčio gatvėmis, kai kiti tik pakeliui namolio. Yra smagu atirūkti nuo naminių reikalų ir padaryti kiek įmanoma daugiau, kad grįžus būtų galima ramiau suktis ir galvoti apie namiškius.

Kaip darbai? O, vaikeli, šios durys ne tau. nebesitrankyk

Ką daryti, kai atrodo reikalai nevažiuoja ir pats kosmosas pataria viską palikti? Kantriai pralaukti ir try another way. Čia kaip lipimas į kalno viršūnę. Jei netiko vienas kelias, išbandysim kitą. Ir dar kitą. Kol įkopsim. Šiais metais supratau, kad apie veiklos sėkmę galima kalbėti tik gerokai nusvilus, nusivylus, persiorentavus ir ne kartą iš naujo savimi patikėjus. Jei dabar kažkas nevažiuoja, aiškinamės kodėl ir jei reikia, tyliai pralaukiame, kol bus galima veikti toliau. 2016 metais mokiausi kantrybės ir nedaryti svarbių sprendimų tamsiausią akimirką.

Smagu, kad mano rašliavos, sužiūrėtos konferencijos, knygos/straipsniai, pasakojimai ir kitų žmonių istorijos buvo kaip dar vienas bakalauras. Tad pasibaigus sodros metams, aš atsisveikinau su buvusiu darbu ir tęsiau savus. Prisiminiau Liną Danienę ir save prieš tris metus, kai ką nors keisti buvo kažkokia utopija. Ji mokė, jog neproduktyvu vienai nudirbti lauką su vienu kastuvu, jau geriau konstruoti traktorių ir geriausia tai daryti kartu su komanda. O tada  1/2/3 ir padaryta. Jaučiuosi sukonstravus tą traktorių ir utopiją.

untitled-design-7

Blogas. Kas bus toliau? Jis bus. Anais metais kantriai ieškojau jo ID. Keičiau ne kartą jį vizualiai, rašiau planus, rašiau strategijas ir viską rodos galėjau padaryt, bet vis kažkas netiko. Kartais gerai išbandyti viską ir daug ko atsisakyti, prisipažinti sau, kuom nebūsi ir apie ką nerašysi. Nors tai gal ir būtų populiaru, bet šis tinklaraštis yra manęs atspindys. Rašydama dalinuosi tuo, kas pačios iščiupinėta, permąstyta, patikrinta. Nesvarbu ar tai būtų daiktai, teorija, mintys besimeldžiant. Tai yra mano nuoširdumas Jums, todėl nenorėjau rašyti apie nuovargį, nerimą ar dar vieną bemiegią naktį ir dar vieną puodelį kavos.  Noriu bloge dalintis tais stebuklais nestebuklingose vietose, kurie mane pačią įkvėpia veikti, kurti, daryti iš naujo, nepasiduoti. Noriu, kad panašiai jaustųsi ir tie, kas skaito.

Ko linkiu sau šiems metams? Išmokti ilsėtis, nebūti ateityje ir stengtis darbus nebemaišyti su namais.

 

 

Kūrybinė betvarkė berašant + kavos aparato apžvalga

20161219_141731

Kaip aš rašau? Buna visaip, bet geriausiai rašosi, kai prieš akis mirguliuoja kūrybiška betvarkė arba įdomiai išsibarstę daiktai. Aš vis dar rašau virtuvėje, jei dirbu namuose. Nemanau ar kada bus namie man skirta  asmeninė erdvė, bet žinau vieną, prie tvarkingo stalo rašyti man yra kankynė. Tuščias stalas, tuščia ir galva.

Spragsintys pirštai, kuode ikištas pieštukas, verda puodas ir aš su pižama. Man patinka priešais matyti tuos daiktus su istorijomis ir prisiminti, kaip kažkada buvo, kas iš to gavosi. Seni kompaktai, kurie grodavo 2004 metais, man besimokant universitete. Senesni atvirukai, mamos rašyti laiškai, vaikų piešiniai ar legai. O vaikai…Kiek mane benervintų tas balaganas už nugaros, vis dėl to su jais mano protas kažkaip paaštrėja , smegenis pasidalina į kelis frontus ir net pati nustembu kaip gerai būna parašau. Foninis triukšmas vis dėl to mobilizuoja smegenis. O tyla man sako, kad darbai padaryti arba tai yra aukso vertės laikas, kai kažkas miea, todėl verta nieko nedaryti. Pailsėt. Nes tuojau vėl bus viskas aukštyn kojom.

Kas seka mane instagrame, prisimena, kad bene kiekvienoj foto aš esu su kava. Kava yra impulsas susikaupti ir per trumpą laiką padaryti iš ties daug. Kai nežinau nuo ko pradėti, taisausi puodelį kavos ir sėdu planuoti, braižyti ar paišalioti planą. Jums nebuna taip? Vat suplanuoji ir ramu… Žinai ką darysi ir ko ne. Nesvarbu kas tai bebūtų: ar savaitės išlaidos, kelių dienų meniu, darbų eiliškumas, valysiu šian langus ar ne… Planas visada veikia. Ramina.

Tada išgeri kavos ir eini dirbt. Get things done.

 

Instagramą mano seka ir Topo centro chebra, tad prieš kelis mėnesius gavau kavos aparatą: „Plikote kavą puodelyje, varvinate per chemexą ir perspaudžiate su frenchpressu. Pabandykite kitokią kavą. Jei patiks parašykite apie tai“. Štai.

Ar mums patiko ? Aha ir net labai. Kava visai kitokia, kai aparatas šviežiai sumala rūšines pupeles ir supurškia standžią pieno putą. Kapučinas, mačiatas, kakava, paprasta juoda su atskirai išplakta puta. Dvigubas kapučinas su papildoma balta puta. Miežinė kava su sojos pieno puta.  Turėjau aš savo special su karameliniu sirupu ir cinamonu. Tokią aš sekmadieniais nešdavausi atgalios į patalus. Vyras ryte su kavos termosu išjudėdavo į darbus ir netikėkite, bet true, pajauti tada, kur mieste skani kava, o kur tik šiaip skoniai.

Nemanau ar kuris turėdamas tokį aparatą galėtų parašyti blogą review. Aparatas pasakiškas ir tinka virtuvėje, miegamajame (nes jo nereikia prijungti prie vandentiekio) ar darbo vietoje. Vieno mygtuko paspaudimas ir viskas, kaip ugnį stebi, kaip juoda it smala bėga į puodelį.

Mamadienis Sniegas Ne dalybos Klykavimai Kantrybė Kava Juokas Ai nu žodžiu… Prabanga namuose

A video posted by Daugiau nei virtuve (@daugiauneivirtuve) on

Pastabos? Na tie, kurie mintija tokį pirkti, žinokite, kad jį reikia tikrai kruopščiai prižiūrėti ir valyti, kad neatsirastų pelėsis ar pieno indas netaptų per daug visoks pieniškas. Pilant vandenį, atsargiai, neapliekite pupelių, nes drėgnos gali tiesiog užstrigti aparate. Teks tada kažkaip nagingai valyt ir testuot. Ar aš jį rekomenduoju? Nuoširdžiai taip. Jei galite sau tai leisti, jis Jūsų nenuvils. O man patiko, kaip šalia rašymo jis burgzdavo ir taisydavo man kavą. Puodelis kavos yra impulsas veikti ir pauzė ilsėtis.